Išsiaiškinkite, kas tiksliai yra depresija, įskaitant skirtingus tipus ir 9 bendruosius požymius, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Be to, kai turėtumėte paprašyti pagalbos sergant depresija.
Tie, kurie patyrė depresija žinokite, kad tai gali turėti įtakos jūsų jausmui, mąstymui ir kasdienei veiklai. Gali būti sudėtinga tiesiogiai identifikuoti, nes tai gali paveikti žmones įvairiais būdais, tačiau daugumai tai apima gilias, ilgalaikes liūdesio emocijas ir nesidomėjimą veikla, kuri kažkada patiko.
iškamšų pavadinimai
Depresija gali sirgti bet kas, nepriklausomai nuo jo kilmės, amžiaus ar gyvenimo būdo. Tiksliai sužinoję, kas yra depresija, galime geriau suprasti ir padėti tiems, kurie kovoja su šia būkle. Požymių atpažinimas gali būti pirmasis žingsnis ieškant pagalbos ir ieškant būdų, kaip valdyti ir įveikti depresijos iššūkius.
Kas yra depresija ir kaip ją atpažinti?
Nors mes visi kartais galime jaustis nuskriausti, depresija nėra tik trumpalaikis liūdesio jausmas ar laikina reakcija. Tai nuolatinė būklė turi įtakos milijonams visame pasaulyje kurie gali labai paveikti mūsų jausmus, mąstymą ir kasdienę veiklą. Dėl depresijos gyvenimas gali atrodyti didžiulis. Tai gali išsemti džiaugsmą ir energiją iš veiklos, kuri mums kažkada atrodė maloni ar pilnavertė.
Svarbu žinoti, kad depresija yra diagnozuota sveikatos būklė – tai nėra asmeninio silpnumo ar neigiamų asmenybės bruožų požymis. Žmonės, sergantys depresija, negali paprasčiausiai išsivaduoti iš jos ar nudžiuginti. Būklė dažnai reikalauja profesionalios intervencijos ir gydymo, kad pagerėtų.
Depresija gali pasireikšti įvairiais būdais ir paveikti kiekvieną jūsų gyvenimo aspektą miegoti ir apetitas santykiams bei savigarba. Tai gali sukelti daugybę emocinių ir fizinių problemų, todėl net paprasčiausios užduotys gali jaustis neįveikiamos. Būklė dažnai nesuprantama, o tai gali sukelti stigmą ar nuosprendį, todėl kenčiantys nuo jos nedvejoja ieškoti pagalbos.
9 dažni depresijos požymiai
Depresija yra gydoma, o požymių atpažinimas yra svarbus pirmasis žingsnis sveikstant. Jei jums ar jūsų pažįstamam kam nors sunku, apsvarstykite galimybę ieškoti profesionalios pagalbos.
Nuolatinis liūdesys ar prasta nuotaika: Gilus, nuolatinis liūdesys, veikiantis kiekvieną gyvenimo aspektą
Susidomėjimo ar malonumo praradimas: Susidomėjimo praradimas anksčiau patikusioje veikloje, pomėgiuose ir kasdienėje rutinoje
Reikšmingi svorio pokyčiai arba apetito sutrikimai: Pastebimas, netikėtas svorio padidėjimas ar sumažėjimas ir apetito pokyčiai
Miego sutrikimai: Reguliarūs problemos su nemiga arba permiegojimas, kuris sutrikdo kasdienę veiklą
Fizinis susijaudinimas arba lėtumas: Pastebimi fizinio judesio pokyčiai – padidėjęs neramumas arba sulėtėjimas
Nuovargis arba energijos praradimas: Nuolatinis nuovargis be fizinio krūvio, apsunkinantis kasdienę veiklą
Bevertiškumo ar per didelės kaltės jausmas: Griežta savikritika ir neproporcinga kaltė dėl smulkmenų
Sunku mąstyti, susikaupti ar priimti sprendimus: Kovoja susutelkti dėmesį, atmintis ir kasdienių sprendimų priėmimas
Pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę: Atsiradus rimtiems požymiams, pavyzdžiui, mintims apie mirtį ar savižudybę, reikia nedelsiant padėti
Įvairių depresijos tipų supratimas
Suprasdami įvairias depresijos rūšis, galite geriau atpažinti savo ar kitų požymius ir ieškoti tinkamo gydymo.
Didžiosios depresijos sutrikimas (MDD)
Didžiosios depresijos sutrikimas yra tai, ką dauguma žmonių galvoja, kai galvoja depresija . Jam būdingas nuolatinis ir intensyvus liūdesio jausmas arba nesidomėjimas dalykais, kurie kažkada buvo malonūs. Simptomai yra pakankamai sunkūs, kad trukdytų kasdienei veiklai ir pasireiškia beveik kiekvieną dieną mažiausiai dvi savaites.
Nuolatinis depresinis sutrikimas (distimija)
Nors lėtinė (arba nuolatinė), distimija yra lengvesnė depresijos forma. Simptomai trunka dvejus metus ar ilgiau, tačiau jie gali būti ne tokie intensyvūs kaip didžiosios depresijos sutrikimo simptomai. Žmonės, sergantys distimija, gali dirbti kiekvieną dieną, bet dažnai jaučiasi taip, tarsi jie tiesiog išgyvena judesius.
Bipolinis sutrikimas
Anksčiau žinomas kaip manijos depresija, bipolinis sutrikimas apima depresijos epizodus, po kurių seka manijos arba hipomanijos epizodai, kurie yra ne tokia intensyvi manijos forma. Depresijos fazių metu galite jausti simptomus, panašius į didžiojo depresinio sutrikimo simptomus.
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD)
Šis depresijos tipas yra susijęs su sezonų kaita ir paprastai pasireiškia žiemos mėnesiais, kai yra mažiau natūralios saulės šviesos. BAD gali labai paveikti jūsų nuotaika ir energijos lygius.
Perigimdinė (pogimdyminė) depresija (PPD)
Pogimdyminė depresija gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo. Nors šiuo laikotarpiu dažnai patiriami nuotaikos pokyčiai arba „kūdikio bliuzas“, pogimdyminė ir pogimdyminė depresija yra sunkesnė ir ilgalaikė bei gali turėti įtakos motinos gebėjimui rūpintis savimi ir savo kūdikiu.
Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD)
Sunki priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma, priešmenstruacinis disforinis sutrikimas gali apimti ekstremalias nuotaikos svyravimus, nerimas , dirglumo ir depresijos simptomai. Tai gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę mėnesinių ciklo liuteininėje fazėje, kuri vyksta likus savaitei ar dviem iki menstruacijų pradžios.
Depresinis sutrikimas dėl kitos sveikatos būklės
Kai kuriais atvejais depresiją gali tiesiogiai sukelti kita medicininė liga. Jis turi tiesioginį ryšį su fizinės sveikatos problema ir gali pagerėti valdant būklę.
Prisitaikymo sutrikimas su prislėgta nuotaika
Tokio tipo depresija gali pasireikšti po reikšmingo gyvenimo pasikeitimo ar streso, pvz netekti mylimo žmogaus arba išgyvena skyrybas. Nors šiais laikais liūdėti normalu, prisitaikymo sutrikimas yra sunkesnis ir trunka ilgiau, nei paprastai galima tikėtis.
Kada kreiptis pagalbos sergant depresija
Depresija yra sveikatos būklė, o ne asmeninė yda ar nesėkmė. Profesionali pagalba – ar tai būtų terapija, vaistai ar kiti pagalbos mechanizmai – gali padėti jums atsigauti. Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo jaučia depresijos požymius, susisiekite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, psichikos sveikatos specialistu arba asmeniu, kuriuo pasitikite.
1. Simptomų trukmė: Jei liūdesio jausmas ar kiti depresijos simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites, pasitarkite su specialistu.
2. Kišimasis į kasdienį gyvenimą: Kai depresijos simptomai pradeda paveikti darbą, studijas, santykius, įprastines užduotis, kasdienes pareigas ar rūpinimasis savimi , gali būti laikas ieškoti profesionalios pagalbos.
3. Padidėjusi izoliacija: Atsitraukimas nuo socialinio bendravimo ir susidomėjimo veikla, kuri kažkada patiko, gali būti depresijos požymiai, todėl gali būti laikas paprašyti pagalbos.
4. Fizinės sveikatos pokyčiai: Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote nuolatinius pokyčius miego modeliai , apetitas ar energijos lygis, o tai gali rodyti depresiją.
5. Neigiamų minčių eskalavimas: Nedelsdami pašalinkite rimtus požymius, tokius kaip nuolatinis negatyvus mąstymas , bevertiškumo jausmas, per didelė kaltė ar mintys apie savęs žalojimą.
6. Savarankiškas gydymas: Medžiagų, tokių kaip alkoholis ar narkotikai, vartojimas kaip būdas susidoroti su simptomais yra svarbus požymis, dėl kurio vertėtų pasikalbėti su specialistu.
7. Atsiliepimai iš kitų: Kartais draugai, šeimos nariai ar kolegos gali pastebėti jūsų elgesio ar nuotaikos pokyčius, kurių galbūt nepastebėsite. Jei kiti išreiškia susirūpinimą dėl jūsų gerovės, apsvarstykite jų požiūrį kaip raginimą ieškoti pagalbos.
DUK apie depresijos ženklus
Kaip sužinoti, ar sergu depresija, ar tik laikinas liūdesys?
Laikinas liūdesys gali būti įprasta gyvenimo dalis ir paprastai turi konkrečią, atpažįstamą priežastį. Jis ateina ir praeina ir paprastai netrukdo jūsų kasdieniam gyvenimui.
Kita vertus, depresija gali būti nuolatinis liūdesio jausmas arba susidomėjimo veikla, kuri jums kažkada patiko, praradimas. Jei jūsų liūdesys yrapribloškiantis, trunka ilgą laiką arba turi įtakos jūsų kasdienei veiklai, labiau tikėtina, kad tai bus depresija, o ne tik laikinas liūdesio jausmas.
Ar yra tam tikrų veiksnių, didinančių riziką susirgti depresija?
Keletas veiksnių gali padidinti depresijos išsivystymo riziką. Tai gali būti šeimos depresijos anamnezė, sunkigyvenimas keičiasi, arba stresinius įvykius, lėtines sveikatos ligas ir traumą ar prievartą. Netgi tam tikri asmenybės bruožai ar sutrikimai, tokie kaip žema savigarba ar pernelyg priklausomybė, gali padaryti žmogų jautresnį depresijai. Tačiau atminkite, kad depresija gali ištikti bet kas, nepaisant jo medicininės ar asmeninės istorijos.
Ar antidepresantai veiksmingi gydant depresiją ir ar turėčiau į juos atsižvelgti?
Antidepresantai gali būti veiksminga gydymo forma daugeliui žmonių, sergančių depresija, tačiau jie netinka visiems. Antidepresantų veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo depresijos tipo ir individualaus atsako į vaistus. Vaistai nuo depresijos dažnai gali duoti geriausių rezultatų, kai vartojami kartu su psichoterapija.
Prieš nuspręsdami dėl gydymo būdo, kurį norite pasirinkti, išsamiai aptarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie galimą antidepresantų naudą ir šalutinį poveikį. Kartais gali prireikti išbandyti daugiau nei vieną vaistą, kad rastumėte sau tinkamiausią.
Ar gyvenimo būdo pokyčiai iš tikrųjų gali turėti įtakos valdant depresijos simptomus?
Gyvenimo būdo pokyčiai gali atlikti svarbų vaidmenį valdant depresijos simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas, maistinga mityba,pakankamas miegaso streso valdymo metodai gali padėti pagerinti nuotaiką ir bendrą savijautą. Nors vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti visiems, sergantiems depresija, jie gali būti veiksminga bendro gydymo plano dalis. Užsiėmimas jums patinkančia veikla, palaikymas su kitais ir rutinos nustatymas gali padėti valdyti depresiją.
Kokie ištekliai yra prieinami tiems, kurie negali sau leisti tradicinės terapijos?
Tiems, kurie negali sau leisti ar sunkiai naudotis tradicine terapija, yra keletas alternatyvių išteklių.
Daugelis bendruomenių siūlo nebrangias arba nemokamas konsultavimo paslaugas, kurias teikia visuomenės sveikatos klinikos, bendruomenės centrai ar religinės organizacijos.
Internetinės terapijos platformos su patarimais, kaip kovoti su depresija, gali būti pigesnės ir prieinamesnės nei tradicinė asmeninė terapija.
Paramos grupės, tiek asmeniškai, tiek internetu, taip pat gali pasiūlyti vertingą paramą ir palaikyti ryšį su kitais, susiduriančiais su panašiais iššūkiais.
Programos, sukurtos padėti valdyti psichinę sveikatą, kai kurios iš jų siūlo vadovaujamą meditaciją,nuotaikos sekimas, ir kognityvinės elgesio terapijos pratimai, kurie gali būti naudinga pagalba.
MetuDepresijos permąstymasmeistriškumo klasėje išmoksite šešias moksliškai pagrįstas strategijas, kaip įveikti depresijos spąstus ir kasdien gyventi gyvybingesnį gyvenimą.
