Sužinokite, kas yra pereinamasis nerimas ir kodėl gyvenimo pokyčiai gali jį sukelti. Be to, 7 įveikimo patarimai, padėsiantys susidoroti su nerimu pereinamuoju gyvenimo laikotarpiu.
Kai susiduriame su dideliais ar mažais pokyčiais, normalu jausti emocijų mišinį. Galbūt džiaugiatės nauja galimybe, bet taip pat bijote dėl to, kas ateis. Šis jausmų mišinys yra įprastas ir dažnai vadinamas pereinamuoju nerimu. Tai natūrali organizmo reakcija į netikrumą ir iššūkis prisitaikyti prie naujų situacijų.
Supratimas, kas sukelia pereinamąjį nerimą ir kodėl pokyčiai gali būti tokie bauginantys, padeda suprasti, kad šie jausmai yra įprasta gyvenimo dalis. Pripažindamas mūsų nerimas , galime lengviau ir patikimiau valdyti pereinamąjį nerimą.
Kas yra pereinamasis nerimas?
Pereinamasis nerimas, taip pat žinomas kaip pokyčių nerimas, atsiranda, kai susiduriamereikšmingų pokyčiųmūsų gyvenime, kurie išstumia mus iš komforto zonų ir į nepažįstamą teritoriją. Tai natūrali emocinė reakcija į netikrumą irnaujų iššūkiųkurie ateina su perėjimais. Nesvarbu, ar tai būtų teigiami pokyčiai, pavyzdžiui, naujas darbas, ar sudėtingas darbas, pavyzdžiui, išsiskyrimas, šie pokyčiai gali sukelti nervingumą ir nerimą.
Dažni pereinamojo laikotarpio nerimo veiksniai
Darbo praradimas arba naujo darbo pradžia : Darbo praradimas arba naujo darbo pradžia gali būti nemenkas streso šaltinis. Nežinomybės baimė, pvz., prisitaikymas prie naujos darbo vietos kultūros ar nerimas darbo saugumas , gali sukelti nerimą.
Persikėlimas į naują vietą : Persikėlimas apima ne tik kraštovaizdžio pakeitimą, bet ir pažįstamų vietų bei veidų palikimą. Prisitaikymo prie naujos aplinkos ir naujo paramos tinklo kūrimo procesas gali būti bauginantis.
Santykių pokyčiai : Santykių nutraukimas ar naujų santykių pradžia gali būti emociškai nerami. Neapibrėžtumas ir emocinės investicijos į šiuos perėjimus gali sukelti padidėjusį nerimą.
Sveikatos problemos : patiriate sveikatos išgąstį arba susiduriate su alėtinės ligosgali sukelti reikšmingų gyvenimo pokyčių, turinčių įtakos kasdienei rutinai ir ateities planams. Tai gali būti streso ir nerimo šaltinis.
Ugdymo perėjimai : Perėjimas iš vieno išsilavinimo lygio į kitą, pvz pradedant koledžą arba baigus studijas, reikia prisitaikyti prie naujo akademinio spaudimo, socialinės aplinkos ir ateities neaiškumų, kuriuos gali būti sunku įveikti.
Kodėl pokyčiai sukelia nerimą?
Pokyčiai iš prigimties apima žengimą į nežinomybę, ir tai dažnai yra netikrumas veda į nerimą . Kai susiduriame su nauja situacija, mūsų smegenys bando numatyti, kas gali nutikti toliau, kad būtume saugūs. Perėjimų metu sunku numatyti šias prognozes, o tai gali sukelti nerimo jausmą.
Nežinomybės baimė verčia mus jaustis pažeidžiamais : Žmonės yra pripratę padarai, ir mus paguodžia nuspėjamumas. Kai susiduriame su perėjimu, nesugebėjimas numatyti rezultatų gali priversti mus jausti nerimą.
Juntamas kontrolės praradimas gali padidinti nerimą : Per reikšmingus pokyčius gali atrodyti, kad viskas yra taip atsitinka mums o ne mes valdome savo kursą. Tai gali sustiprinti pažeidžiamumo jausmą, kai stengiamės atgauti valios jausmą.
Prisitaikymas prie naujų aplinkybių gali būti didžiulis : Perėjimai dažnai reikalauja, kad mes prisitaikytume prie naujos aplinkos, vaidmenų ar rutinos. Šis prisitaikymo procesas gali būti įtemptas, ypač jei pokyčiai yra greiti arba netikėti.
Perėjimai gali mesti iššūkį mūsų savijautai ir vertybėms : Dideli gyvenimo pokyčiai gali turėti įtakos tam, kaip matome save ir savo vietą pasaulyje. Pavyzdžiui, pereinant prie naujos karjeros gali kilti klausimų apie asmens tapatybę ir savivertė , kuris gali sukelti nerimą.
Naujos galimybės gali išprovokuoti apsimetėlio sindromą : Nesvarbu, ar tai būtų puikybė naujoje darbovietėje, prisitaikymas prie naujo miesto, ar naujų santykių dinamika, dažnai nerimaujama, ar sugebėsime efektyviai susidoroti su naujais iššūkiais.
Svarbu pripažinti, kad nerimo jausmas nereiškia, kad nesugebate susidoroti su pokyčiais. Pereinamojo laikotarpio nerimas yra natūrali emocinė reakcija, kurią galima valdyti naudojant tinkamas strategijas ir paramą. Žinodami daugiau apie pereinamojo laikotarpio nerimo šaknis, galite geriau pasiruošti permainoms atsparumas ir prisitaikymas.
Kaip susitvarkyti su gyvenimo pokyčiais ir perėjimais: 7 patarimai, padėsiantys susidoroti
Šios strategijos gali padėti valdyti pereinamąjį nerimą, susijusį su reikšmingais gyvenimo pokyčiais. Gerai ieškoti pagalbos ir skirti laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Pokyčiai yra gyvenimo dalis, o naudodami tinkamus įrankius ir palaikymą galite juos sklandžiai pereiti.
1. Praktikuokite sąmoningumą, kad padėtumėte priimti pokyčius
Pripažinkite savo nerimo jausmus be sprendimo. Mindfulness technikos , pavyzdžiui, gilus kvėpavimas ir meditacija, gali padėti susikaupti dabartinėje akimirkoje ir sumažinti pervargimo jausmą. Priėmus, kad pokyčiai yra gyvenimo dalis, ir pripažinus savo emocijas, perėjimas gali būti sklandesnis.
Tegul ši trumpa sąmoningumo meditacija jums padėsSubalansuota ir dabartispermainų laikais.
2. Laikykitės rutinos ir pajuskite stabilumą
Net ir naršydami pokyčiams stenkitės išlaikyti kai kuriuos savo elementusrutinanuoseklus. Pažįstama veikla gali suteikti normalumo ir stabilumo jausmą. Nesvarbu, ar tai rytinis bėgiojimas, naktinis skaitymo įprotis ar reguliarus valgymas, šios konstantos gali paguosti.
Leisk savoĮsipareigojimasį savo kasdienę rutiną padės rasti komfortą einant per pokyčių laikus.
3. Įgykite perspektyvą ieškodami paramos
Nedvejodami kreipkitės į draugus, šeimą ar specialistus, kad gautumėte pagalbos. Dalijimasis mintimis ir jausmais gali palengvėti ir pasiūlyti naujų perspektyvų ar sprendimų. Paramos grupės ar konsultacijos taip pat gali būti naudingos, suteikiant erdvę aptarti savo patirtį ir išmokti įveikos strategijų.
4. Apdorokite savo patirtį rašydami žurnalą
Savo minčių, jausmų ir patirties užrašymas gali būti terapinis būdas apdoroti pokyčius, kuriuos išgyvenate.Žurnalų rašymasgali padėti išsiaiškinti savo mintis, apmąstyti savo jausmus ir stebėti pažangą laikui bėgant.
Sužinokite, kaipIšsiaiškinkite savo jausmus rašydamiper šią sesiją iš serijos „Įveikti stresą ir nerimą“ su daktare Julie.
5. Sumažinkite nerimą sutelkdami dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti
Pokyčiai dažnai sukelia jausmus neapibrėžtumas . Sutelkite dėmesį į savo gyvenimo aspektus, kuriuos galite kontroliuoti, pavyzdžiui, savo požiūrį, su kuo pasirenkate leisti laiką ir kaip paskirstote savo laiką. Šis savarankiškumo jausmas gali sumažinti bejėgiškumo ir nerimo jausmą.
Stebėkite, kaip JAV generalinis chirurgas dalijasi dėmesingumo patarimaisSusidoroti su pokyčiais ir netikrumu.
6. Iškelkite save į pirmą vietą, praktikuodami rūpinimąsi savimi
Permainų metu labai svarbu rūpintis savo fizine, emocine ir psichine gerove. Įsitikinkite, kad pakankamai miegate, gerai valgote, esate aktyvūs ir užsiimate veikla, kuri teikia jums džiaugsmo ir atsipalaidavimo.
automobiliai su raide u
Praktikuokite savęs priežiūrąSavęs puoselėjimaskad suteiktumėte sau reikalingą komfortą padidėjusio nerimo metu.
7. Supraskite savo pažangą nustatydami nedidelius, pasiekiamus tikslus
Suskirstykite didesnius iššūkius į mažesnes, valdomas užduotis. Šių mažesnių tikslų pasiekimas gali suteikti pasiekimo ir pažangos jausmą, o tai taip pat gali padidinti jūsų pasitikėjimą ir sumažinti nerimą.
Atrasti„Kodėl“ už jūsų tikslų– ir kaip juos pasiekti – padedamas Jay Shetty.
DUK dėl dėmesio
Kokia yra 3–3–3 nerimo taisyklė?
The 3–3–3 taisyklė yra paprastas sąmoningumo metodas, kuris gali padėti suaugusiems (ir vaikams) suvaldyti nerimą sutelkiant dėmesį į dabartinę akimirką.
Įvardykite tris dalykus, kuriuos galite pamatyti: Apsidairykite aplinkui ir nustatykite tris elementus, kuriuos galite pamatyti. Tai gali būti bet kas aplinkoje, pavyzdžiui, rašomasis stalas, paukštis už lango ar knyga.
Įvardykite tris garsus, kuriuos galite išgirsti: Tada atidžiai klausykite ir nustatykite tris garsus, kuriuos galite išgirsti. Tai gali būti eismo triukšmas, žmonių kalbėjimas arba kompiuterio ūžesys.
Perkelkite tris kūno dalis: Tada pajudinkite tris kūno dalis. Tai gali apimti pirštų judinimą, bakstelėjimą kojomis arba galvos linktelėjimą.
Kodėl man sunku pereiti?
Turėdamas asunku su perėjimaisyra dažnas ir gali atsirasti dėl kelių veiksnių:
Nežinomybės baimė: Nežinojimas, ko tikėtis, gali kelti nerimą, todėl perėjimas gali būti sudėtingas.
Komforto praradimas: Palikti pažįstamus žmones, vietas ar rutiną gali sukelti diskomfortą ir nerimą.
Prisitaikymo stresas: Prisitaikymas prie naujos aplinkos, vaidmenų ar lūkesčių reikalauja pastangų ir gali sukelti stresą.
Emocinis prisirišimas: Emociniai ryšiai su praeitimi ar dabartine būsena gali apsunkinti judėjimą.
Kodėl žmonėms, turintiems dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD) sunku pereiti?
Perėjimai gali būti ypač sudėtingi, kai turite ADHD dėl kelių priežasčių:
Sunkumai vykdant vykdomąją veiklą: Tiems, kurie turi ADHD, valdyti laiką, organizuoti užduotis ir planuoti dažnai yra sunkiau, todėl perėjimas yra didesnis pribloškiantis .
Atsparumas pertraukiančioms užduotims: Žmonėms, sergantiems ADHD, gali būti sunku sustabdyti veiklą, kurią jie užsiima, todėl sunku pereiti prie kažko kito.
Jautrumas pokyčiams: Žmonės, turintys ADHD, gali būti jautresni savo rutinos ar aplinkos pokyčiams, dėl kurių gali atsirasti padidėjęs nerimas perėjimų metu.
Kokie yra 4 gyvenimo permainų tipai?
Gyvenimo pokyčius galima suskirstyti į keturis pagrindinius tipus:
Vystymosi perėjimai: Tai pokyčiai, atsirandantys kaip natūralaus senėjimo proceso dalis, pvz., brendimas, senėjimas (arba avidutinio amžiaus krizė), arba išėjimas į pensiją.
Situacijos perėjimai: Tai susiję su gyvenimo aplinkybių pasikeitimu, pvz., persikėlimu į naują miestą, pakeitus darbą ar patiriant didelius nuostolius.
Asmeniniai perėjimai: Tai yra vidiniai pokyčiai, dėl kurių galime pakeisti savo įsitikinimus, vertybes ar požiūrį, dažnai reaguodami į reikšmingus gyvenimo įvykius.
Santykiniai perėjimai: Šie perėjimai vyksta santykių kontekste, pavyzdžiui, užmezgant naujus santykius, susituokus ar patiria išsiskyrimą .
