Sužinokite apie streso tipus, jo simptomus, fizinį šalutinį poveikį ir kaip stresas jaučiasi kūne ir mintyse. Be to, 13 patarimų, kurie padės valdyti stresą ir jo išvengti.
Stresas yra fizinė ir emocinė reakcija, kurią mūsų kūnas patiria, kai susiduria su sudėtingomis situacijomis, ir tai yra kažkas, ką kiekvienas patiria tam tikru savo gyvenimo momentu. Nesvarbu, ar tai būtų trumpas terminas darbe, didelis gyvenimo pokytis ar kasdieniai rūpesčiai, streso gali sukelti daugybę fizinių simptomų. Suprasti stresą, jo fizinį poveikį ir kaip jis gali mums paveikti gali padėti sumažinti ir valdyti tai.
Kas yra stresas?
Stresas yra natūrali reakcija į iššūkius ar sudėtingas situacijas. Kai patiriate stresą, jūsų kūnas išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolio . Šie hormonai gali būti naudingi trumpais protrūkiais – jie pagreitina širdies plakimą, siunčia daugiau kraujo į raumenis ir suteikia energijos – kai kūnas ruošiasi susidoroti su iššūkiu arba nuo jo bėgti.
Šis kovos ar bėkimo atsakas kartais gali būti naudingas, pavyzdžiui, kai jis skatina laikytis termino arba padeda susikaupti atliekant svarbią užduotį. Tačiau stresas kartais gali trukti ilgiau nei reikia, o tai gali turėti įtakos jūsų sveikatai. Lėtinis stresas , kuris greitai nepraeina, gali sukelti sveikatos problemų, pvz., nuolatinį nuovargį, galvos skausmą, perdegimą ir susilpnėjusią imuninę sistemą, todėl organizmui sunkiau kovoti su ligomis.
daiktai su
Laimei, turėdami tinkamas strategijas ir paramą galite išmokti valdyti stresą.
7 fiziniai streso padariniai
Padidėjęs streso lygis gali turėti pastebimą poveikį mūsų kūnui. Stebėdami šiuos fizinius streso padarinius galite atpažinti, kada patiriate per didelį spaudimą.
Raumenų ir galvos skausmai: Kai patiriame stresą, mūsų raumenys gali įsitempti. Ši raumenų įtampa, ypač kaklo, pečių ir nugaros, gali būti varginanti ir skausminga, todėl gali atsirasti diskomfortas ir galvos skausmas.
Krūtinės skausmas ir pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis: Stresas gali priversti jūsų širdį dirbti sunkiau. Jei tai veda prie krūtinės skausmas ar diskomfortas, kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnių ligų požymis.
Kvėpavimo problemos: Jūsų kvėpavimas gali tapti greitesnis ir lėtesnis, nes jūsų kūnas bando greitai paskirstyti deguonį jūsų organams ir raumenims. Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad jie negauna pakankamai oro, o tai gali sukelti paniką ar dusulį.
Skrandžio ir virškinimo problemos: Stresas gali paveikti jūsų virškinimo sistemą ir sukelti tokius simptomus kaip skrandžio skausmas, pykinimas ar viduriavimas. Taip atsitinka todėl, kad stresas gali pakeisti tai, kaip jūsų kūnas apdoroja maistą ir maistines medžiagas, ir gali paveikti virškinamojo trakto raumenis.
Miego problemos: Stresas gali apsunkinti užmigti arba likti miegoti. Lenktyniškas protas arba vis dar budrus kūnas gali neleisti jums ramiai išsimiegoti, kurio jums reikia. Savo ruožtu dėl miego trūkumo stresas gali jaustis dar labiau slegiantis.
Odos reakcijos: Kai patiriate stresą, galite patirti odos problemų, tokių kaip bėrimas, dilgėlinė ar spuogai. Taip yra todėl, kad stresas gali paveikti jūsų imuninę sistemą ir tai, kaip jūsų kūnas reaguoja į bakterijas ir uždegimą.
Susilpnėjusi imuninė sistema: Lėtinis stresas laikui bėgant gali susilpninti jūsų imuninę sistemą, todėl tampate imlesni peršalimui ir kitoms infekcijoms. Kai jūsų kūnas nuolat gamina streso hormonus, tai gali trukdyti jo gebėjimui kovoti su ligomis.
7 emociniai ir psichiniai streso simptomai
Be fizinio poveikio, stresas gali labai paveikti jūsų emocinę ir psichinę gerovę. Streso simptomai yra normali reakcija, todėl būkite malonūs sau sunkiais laikais.
Panikos priepuoliai: Stresas kartais gali sukelti staigius ir intensyvius baimės ar diskomforto jausmus, vadinamus panikos priepuoliais. Ši reakcija į stresą gali apimti greitą širdies plakimą, prakaitavimą, drebulį arba artėjančios pražūties jausmą.
Atminties problemos: Didelis streso lygis gali sutrikdyti normalų smegenų sričių, susijusių su atmintimi ir susikaupimu, funkcionavimą, taip paveikdamas jūsų gebėjimą susikaupti ir atsiminti dalykus.
Padidėjęs nerimas: Stresas dažnai sukelia padidėjusius jausmus nerimauti arba baimė. Net kasdienės situacijos gali jaustis pribloškiančios ar nevaldomos.
Mažiau valdykite emocijas: Kai patiriate daug streso, galite pastebėti, kad jūsų emocijas bus sunkiau suvaldyti. Galite patirti nuotaikų svyravimus, jaustis irzlūs arba lengviau susierzinti.
Jautiesi priblokštas: Susidūrę su per daug reikalavimų ar iššūkių, galite jaustis negalintys susidoroti arba rasti sprendimus.
Socialinis pasitraukimas: Dėl didelio streso socialinis bendravimas gali atrodyti išsekęs arba nepatrauklus. Galite atsitraukti nuo draugų ir šeimos, norėsite būti vieni. Nors laikas vienam gali būti naudingas, per didelė izoliacija gali sustiprinti stresą.
Apetito pokyčiai: Stresas taip pat gali lemti mitybos įpročių pokyčius. Kai kurie žmonės gali valgyti daugiau nei įprastai, o kiti gali prarasti apetitą.
4 pagrindiniai streso tipai
Įeina stresas įvairių formų , kurių kiekvienas turi savo ypatybes ir poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Šių skirtingų streso tipų supratimas gali padėti nustatyti, ką patiriate, ir rasti streso valdymo strategijas.
Ūmus stresas
Dažniausia streso forma, ūmus stresas, kyla iš netolimos praeities reikalavimų ir spaudimo bei numatomų poreikių ir spaudimo artimiausioje ateityje. Ūmus stresas yra trumpalaikis ir dažnai jį sukelia konkretūs įvykiai ar situacijos, pavyzdžiui, terminas. Mažomis dozėmis tai gali būti jaudinanti ir jaudinanti, tačiau per daug vargina.
Lėtinis stresas
Tokio tipo stresas ilgainiui alina ir trunka ilgiau. Lėtinis stresas kyla, kai nematai išeities iš, atrodo, nesibaigiančių reikalavimų ir spaudimo. Be palengvėjimo ar atsipalaidavimo, lėtinis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pvz širdies liga ir depresija. Tai gali kilti dėl nuolatinių problemų, tokių kaip sunkus darbas, nerami santuoka ar finansinės problemos.
Epizodinis ūmus stresas
Atrodo, kad kai kurie žmonės dažnai patiria ūminį stresą. Dėl to galite būti trumpalaikiai, irzlūs ar nerimastingi, o dėl nuolatinio aukšto streso hormonų kiekio gali padidėti kraujospūdis ir atsirasti širdies ligų.
objektai su raide u
Eustress
Ne visas stresas yra blogas. Eustresas yra teigiamas stresas, kuris gali jus jaustis gyvenimu, suteikti pilnatvės ir laimės jausmą. Pasivažinėjimo kalneliais laukimas, naujų iššūkių darbe jaudulys ar artėjančių atostogų džiaugsmas yra eustreso pavyzdžiai, kurie gali padėti išlaikyti motyvaciją, siekti tikslų ir gerai jaustis gyvenime.
13 streso valdymo patarimų ir gudrybių
Veiksmingas streso valdymas yra raktas į jūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Įtraukę šiuos streso valdymo patarimus į savo kasdienybę, galite pagerinti bendrą savijautą.
1. Reguliariai mankštinkitės
Užsiimti fizinė veikla kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar joga. Reguliarus pratimas gali sumažinti stresą hormonus ir natūraliai pakelti nuotaiką.
Išbandykite mūsų meditacijų seriją, kad rastumėte ramybę vaikščiodami.
2. Pakankamai išsimiegokite
Miegas yra labai svarbus norint valdyti stresą ir suteikti jūsų kūnui laiko pasveikti per naktį. Siekite kokybiško miego 7–9 valandas kiekvieną naktį. Nustatykite atpalaiduojančią rutiną prieš miegą, kad padėtumėte nusiraminti ir geriau išsimiegoti.
Lengviau eikite miegoti naudodami seką, kurioje dėmesys sutelkiamas į švelnų judesį, kad pasiruoštumėte miegoti.
3. Valgykite maistingą maistą ir būkite hidratuoti
Rinkitės subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, liesų baltymų ir nesmulkintų grūdų. Tinkama mityba gali padėti kovoti su streso poveikiu jūsų kūnui. Dehidratacija taip pat gali sukelti stresą jūsų kūnui, todėl visą dieną gerkite daug vandens. Jei vanduo nėra jūsų mėgstamiausias, pabandykite jį gardinti vaisių griežinėliais arba vandens kvapiosiomis medžiagomis, kuriose nėra pridėtinio cukraus ar dirbtinių saldiklių ir dažiklių.
Kofeino ir alkoholio vartojimo ribojimas taip pat gali padėti sumažinti stresą, nes ir kofeinas, ir alkoholis gali pabloginti nerimą.
Sužinokite daugiau apie sąmoningą mitybą ir maisto galią mūsų sąmoningo valgymo pranašumų sesijoje su Tamara Levitt.
automobilis su l raide
4. Praktikuokite atsipalaidavimo būdus
Išbandykite gilaus kvėpavimo pratimus, joga , meditacija ar progresuojantis raumenų atpalaidavimas, padedantis nuraminti protą ir sumažinti fizinius streso simptomus.
Atsipalaiduokite naudodami šią trumpą meditaciją, kuri padės sumažinti stresą jūsų kūne ir mintyse.
5. Išsikelkite realius tikslus
Suskaidykite dideles užduotis į mažesnius, valdomus veiksmus. Pasiekiamų tikslų nustatymas gali padėti sumažinti pervargimo jausmą.
Ženkite tikslą užsibrėždami dar vieną žingsnį, sutelkdami dėmesį į „Kodėl“ už jūsų tikslus kartu su Jay Shetty.
6. Darykite pertraukas
Suteikite sau reguliarias trumpas pertraukėles darbo ar įtemptos veiklos metu. Net kelios prastovos minutės gali padėti išvalyti mintis.
Skirkite dvi minutes, kad nusikratytumėte įtampą ir nuramintumėte per dieną įtemptą nervų sistemą.
7. Susisiekite su kitais
Atsivėrimas artimiesiems gali jaustis baisu, tačiau tai būtinas žingsnis siekiant rūpintis savimi ir valdyti stresą. Dalijimasis savo jausmais su draugais ar šeima gali padėti išlaisvinti įtampą ir sustiprinti ryšius su artimiausiais žmonėmis.
Padėkite sau nutraukti streso ciklą atlikdami šį trumpą kvėpavimo pratimą.
8. Išmokite pasakyti ne
Nustatykite ribas ir pasakykite „ne“ papildomoms pareigoms, kai jaučiatės ištempti. Sakymas „ne“ ne tik įgalina (ir būtinas), bet ir palieka galimybę siekti to, kas jus domina ir kas teikia ramybę bei džiaugsmą.
Sužinokite, kaip svarbu pasakyti „ne“ tam, kas sukelia stresą, nustatydami ribas su kolegomis, draugais ir šeima.
9. Praktikuokite sąmoningumą
Sutelkite dėmesį į dabartinę akimirką su dėmesingumo pratimai ir meditacija. Sąmoningumas gali padėti išlikti ramiems ir efektyviau susidoroti su stresu.
Jei esate naujokas sąmoningumo srityje, rekomenduojame Jeff Warren seriją „Mindfulness“ pradedantiesiems, kad supažindintumėte su dėmesingo įsisąmoninimo praktikos galia numalšinti stresą.
10. Naudokite streso valdymo priemones
Naršykite „Selfgrowth“ programėlę, kurioje rasite išteklių, padėsiančių medituoti, atsipalaiduoti ir miegoti – visa tai gali padėti valdyti stresą.
slapyvardžiai vaikinui
Pradėkite nuo mūsų serijos, kad sužinotumėte streso valdymo pagrindus ir kaip orientuotis gyvenime esant didelio streso situacijai.
11. Ieškokite profesionalios pagalbos
Jei stresas tampa didžiulis, apsvarstykite galimybę pasikalbėti su konsultantu ar terapeutu, kad gautumėte pritaikytas streso valdymo strategijas. Atminkite, kad nėra gėda kreiptis pagalbos į profesionalą.
DUK apie fizinį streso poveikį
Kodėl stresas sukelia fizinius simptomus?
Stresas sukelia jūsų kūno reakciją, vadinamą „kovok arba bėk“ reakcija. Kai patiriate stresą, jūsų kūnas išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie paruošia jūsų kūną susidoroti su stresorius , padidina širdies susitraukimų dažnį, įtempia raumenis ir daro jus budresnį. Nors šios reakcijos yra naudingos trumpų sprogimų metu, ilgalaikis stresas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, raumenų skausmas, skrandžio problemos ir miego sutrikimai. Kai jūsų kūnas nuolat yra budrumo būsenoje, tai gali išsekinti ir pakenkti jūsų fizinei sveikatai.
Kaip atsigauti po streso?
Atsigavimas po streso apima kelis veiksmus.
Atpažinkite streso požymius savo kūne ir mintyse.
Užsiimkite veikla, kuri padeda atsipalaiduoti ir atsipalaiduoti, pavyzdžiui, mankšta, meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai ar pomėgiai.
Pailsėkite ir valgykite subalansuotą mitybą, kad jūsų kūnas atsigautų.
Naršykite Selfgrowth programėlę, kad atsipalaiduotumėte ir streso valdymas išteklių.
Ieškokite pagalbos iš draugų, šeimos ar specialistų.
Kaip patikrinti savo streso lygį?
Norėdami patikrinti savo streso lygį, atkreipkite dėmesį į savo kūną ir protą. Ar jaučiate fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, raumenų įtampa ar nuovargis ? Ar jaučiatės nerimastingas, irzlus ar priblokštas? Stebėkite šiuos ženklus ir tai, kaip dažnai juos patiriate. Taip pat galite naudoti streso lygio klausimynus arba programėles, kurios padeda stebėti stresą. Kiekvienas patiria stresą skirtingai, todėl svarbu suprasti savo unikalius streso signalus.
