Ištirkite stresorių tipus, įskaitant teigiamus stresorius, vadinamus eustresu. Sužinokite, kas yra stresoriai, ir raskite pavyzdžių, kaip valdyti streso šaltinius kasdieniame gyvenime.
Stresas yra gyvenimo dalis, kuri daugeliu atžvilgių yra neišvengiama. Kartais stresas pasireiškia kaip slegiantis jausmas, kuris neleidžia miegoti naktį. Kitais atvejais tai pasireikš kaip įtampa pečiuose po ilgos dienos arba lenktyninės mintys, kurios neleis atsipalaiduoti.
Tačiau paaiškėja, kad ne visi stresai yra vienodi. Tiesą sakant, jį galima suskirstyti į skirtingus tipus, ir kiekvienas streso tipas turi savo unikalų trigerių arba stresorių rinkinį. Šių tipų streso ir jų streso veiksnių supratimas yra pirmasis žingsnis siekiant veiksmingo streso valdymo.
Kas yra stresas?
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į bet kokį poreikį ar grėsmę. Kai pajuntate realų ar įsivaizduojamą pavojų, jūsų kūno gynyba įsijungia per greitą automatinį procesą, vadinamą „kovok arba bėk“ reakcija.
Nors šis atsakas skirtas apsaugoti jus kritiniais atvejais, nuolat veikiant kasdienio gyvenimo įtampai, jis gali nualinti jūsų kūną ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Štai kodėl taip svarbu suprasti, iš kur kyla jūsų stresas ir kaip geriausiai jį valdyti.
Fiziniai streso požymiai
Stresas nėra tik psichinis ar emocinis išgyvenimas, jis gali pasireikšti įvairiais būdais. Kai kurie bendri fiziniai streso požymiai yra šie:
Galvos skausmai ar migrena
Raumenų įtampa ar skausmas
Krūtinės skausmas
Nuovargis
Lytinio potraukio pokyčiai
Skrandžio sutrikimas
Miego problemos
Svarbu pažymėti, kad šiuos simptomus gali sukelti ir kitos sveikatos būklės. Jei kurį nors iš jų patiriate ilgą laiką, visada verta pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad pašalintumėte kitas galimas priežastis.
5 patarimai, padėsiantys įveikti stresą
Jautiesi prislėgtas streso? Taikydami tam tikras strategijas ir įrankius galite sumažinti jo poveikį ir išlaikyti geresnę savijautą.
Atpažinkite streso tipą: Ar jūsų stresas laikinas ar nuolatinis? Norint veiksmingai su juo susidoroti, svarbu nustatyti, ar jūsų stresas yra situacinis ar lėtinis.
Džuzepės slapyvardžiai
Nustatykite streso šaltinį: Išskirkite tiksliai iš kur kyla stresas – darbas, šeima, finansai ir pan.
Patikrinkite savo reakciją į stresą: Ar esate linkęs panikuoti ar išlikti ramus, kai patiriate stresą? Žinodami savo natūralias reakcijas galite geriau jas valdyti. Kartais stresą sukelia ne pats trigeris, o jūsų reakcija į jį.
Sumažinkite streso poveikį: Keiskite aplinką, pakoreguokite savo tvarkaraštį, pasikliaukite socialine parama arba užsiimkite atpalaiduojančia veikla, kad greičiau atsigautumėte po streso.
Sukurkite streso įveikos metodus: Prieš patiriant stresą, pasirenkite įveikimo mechanizmus, tokius kaip dėmesingumas, judėjimas, dienoraščio rašymas ar mikro pertraukėlės . Iš anksto žinodami, koks yra jūsų streso mažinimo planas, galite jį greičiau įgyvendinti ir rasti ramybės jausmą.
Dabar, kai jau turite planą, kaip susidoroti su stresu, aptarkime tris pagrindinius tipus.
3 streso tipai ir juos sukeliantys veiksniai
Stresas gali būti suskirstytas į tris pagrindinius tipus: ūminis stresas, epizodinis ūmus stresas ir lėtinis stresas. Kiekvienas tipas turi savo ypatybes, simptomus, trukmę ir gydymo metodus.
1. Ūmus stresas
Ūmus stresas yra trumpalaikis stresas, kuris gali būti jaudinantis, bet varginantis, jei jis yra per stiprus. Tai tiesioginė kūno reakcija į naują iššūkį, įvykį ar poreikį. Štai keletas kasdienių stresinių veiksnių, galinčių sukelti ūmų stresą:
Netikėtos atsakomybės ar išlaidos: Netikėta sąskaita ar netikėta užduotis darbe gali sukelti ūmų stresą.
Staigūs pokyčiai: Tai gali būti darbo praradimas, išsiskyrimas ar bet koks kitas staigus neigiamas pokytis jūsų gyvenime. Tačiau tai taip pat gali apimti teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, susilaukti kūdikio ar persikelti į naują miestą.
Argumentas: Karštas ginčas su draugu, partneriu, šeimos nariu ar bendradarbiu gali sukelti ūmų stresą.
Jaudinantis ar baisus įvykis : Nesvarbu, ar tai būtų pasivažinėjimas kalneliais, didelis pristatymas ar pirmasis pasimatymas, šie įvykiai gali sukelti didelį stresą.
Aplinkos veiksniai: Į šią kategoriją patenka triukšmas, ekstremalios oro sąlygos ir laikini trikdžiai.
Jei patiriate ūmų stresą, jums gali būti naudinga turėti tam tikrų sąmoningumo priemonių. Kai pajusite tą adrenalino antplūdį ar nerimo šuolį, lydintį ūmų stresą, kreipkitės į atpalaiduojančias praktikas.
Vadovaujamos meditacijos, pvz., Savarankiškas širdies augimas gilesniu kvėpavimu su dr. Julie Smith, gali padėti jaustis labiau pagrįstai.
2. Epizodinis ūmus stresas
Epizodinis ūmus stresas yra tada, kai ūmus stresas pasireiškia dažnai. Žmonės, patiriantys epizodinį ūminį stresą, dažnai jaučia, kad jų gyvenimas yra chaotiškas ir kupinas dramų. Štai keli dažni epizodinio ūminio streso veiksniai:
Darbo perkrova: nuolatinis per daug darbo ir griežti terminai gali sukelti epizodinį ūminį stresą.
Žongliravimas keliais vaidmenimis: jei derinate daugybę vaidmenų, pavyzdžiui, esate tėvai, studentai ir darbuotojai, galite patirti epizodinį ūminį stresą.
Finansiniai veiksniai: nuolatinė kova su finansais, sąskaitų apmokėjimas ir ekonominis netikrumas dažnai patenka į šią kategoriją.
Technologiniai veiksniai: nuolatinis skaitmeninių pranešimų srautas ir prisitaikymas prie naujų technologijų gali sukelti pasikartojantį stresą.
Jei patiriate epizodinį ūminį stresą, apsvarstykite galimybę kasdienėje sąmoningumo praktikoje įdiegti savo kasdienybę. Žinojimas, kad kiekvieną dieną turėsite kelias ramybės akimirkas, gali padėti užimtam protui ar įtemptoms smegenims suprasti, kad palengvėjimas neišvengiamas.
3. Lėtinis stresas
Lėtinis stresas yra žalingiausia streso rūšis. Ilgalaikis stresas jaučiasi nesibaigiantis ir neišvengiamas, kaip stresas dėl blogos santuokos ar labai daug pastangų reikalaujančio darbo. Štai keletas situacijų, kurios gali sukelti lėtinį stresą:
Socialiniai ir santykių stresai: Nuolatiniai konfliktai, nesusipratimai ar vienatvė tarpasmeniniuose santykiuose (ypač santuokoje ir šeimoje) gali sukelti lėtinį stresą.
Skurdas: Nuolatinis finansinis stresas ir nerimas dėl pinigų gali sukelti lėtinį stresą.
Su sveikata susiję stresoriai: Lėtinės ligos ar nuolatinių psichinės sveikatos problemų valdymas gali sukelti nuolatinį stresą.
Stresas darbe: Jei jūsų darbas nuolat reikalauja daug pastangų ir nėra naudingas, tai gali sukelti lėtinį stresą.
Asmeniniai stresoriai: Giliai įsišaknijusios baimės, nerimas ir perfekcionizmas gali sukelti lėtinį stresą.
Egzistenciniai stresoriai: Fono rūpesčiai, pvz. apie klimato kaitą ir stichines nelaimes, gali kauptis.
Jei jūsų stresas yra lėtinis, gali būti naudinga pasikalbėti su specialistu. Tokia praktika kaip kognityvinė elgesio terapija arba EMDR gali padėti sumažinti smegenų traumų atsaką. Kasdienės praktikos, ypač susijusios su momentu, įgyvendinimas gali būti labai naudingas.
Apsvarstykite galimybę išbandyti vadovaujamą praktiką, pvz., „Daily Move“ su Mel Mah, kad padėtų susidoroti su lėtiniu stresu.
Kiekvieno žmogaus patirtis su stresu yra skirtinga. Tai, kas sukelia stresą vienam žmogui, gali nesukelti streso kitam. Svarbiausia yra nustatyti, kas sukelia stresą, kad galėtumėte jį veiksmingai valdyti.
Stebėtina streso nauda
Ne visas stresas yra blogas. Tiesą sakant, kai kuriais atvejais teigiami stresoriai gali būti jaudinantys ir motyvuojantys. Eustress arba teigiamas stresas gali padėti atlikti užduotis, susidoroti su iššūkiais ir netgi sukelti jaudulį.
Kas yra eustresas?
Eustress – tai stresas, kurį patiriate važiuodami kalneliais, dalyvaudami žaidime ar eidami į pirmą pasimatymą. Eustress gali pagerinti jūsų našumą ir paprastai yra trumpalaikis ir valdomas. Užuot išeikvojęs savo energiją, eustress iš tikrųjų suteikia energijos ir suteikia tikslo jausmą.
Teigiamų stresorių pavyzdžiai:
Vestuvių planavimas
Naujo darbo pradžia
Varžybos lenktynėse
Pasiekti fitneso tikslus
Imtis meno projekto
Eustresas mums primena, kad mes neturime visiškai bijoti streso – kai kurios formos įkvepia augti. Tačiau mes vis tiek turime rasti pusiausvyrą, kontroliuodami neigiamus streso veiksnius, rūpindamiesi savimi. Suprasdami, kad ne visi stresai nugali, galite išmokti panaudoti eustresą motyvacijai valdyti bet kokį sukeltą kančią.
Įveikimo įrankių rinkinys: 6 būdai, kaip įveikti stresą
Kai streso veiksniai sukuria chaosą jūsų kasdieniame gyvenime, apsvarstykite keletą šių naudingų metodų, kaip atpalaiduoti protą ir kūną:
1. Padarykite sąmoningumą įpročiu - Net 5 minutės per dieną sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, kūno skenavimą ar minčių stebėjimą be sprendimo gali padaryti stebuklus.
2. Pajudinkite savo kūną - Nesvarbu, ar lankotės sporto salėje, ar tiesiog pasivaikščiojate lauke, fizinis aktyvumas pakelia nuotaiką ir tirpdo įtampą.
3. Papildykite sveiku maistu - Subalansuota mityba, kurioje yra daug visaverčio maisto, suteikia jūsų kūnui jėgų susidoroti su stresu. Pasikraukite gerų dalykų!
4. Pirmenybę teikite kokybiškam miegui - Siekite nuoseklaus 7–9 valandų nakties miego grafiko. Tinkamas poilsis padeda kovoti su stresu.
Turite problemų su miegu? Išbandykite į miegą orientuotą meditaciją, pvz., „Pasivaikščiojimas miške į miegą“ su prof. Megan Reitz.
5. Prisijunkite prie socialinės paramos - Apsupkite save pozityviais žmonėmis ir skirkite laiko bendrauti su artimaisiais. Socialiniai ryšiai (tinkamo pobūdžio) mažina stresą.
6. Jei reikia, kreipkitės profesionalios pagalbos - Jei stresas jaučiasi didžiulis, galima gauti paramą. Terapeutai gali pasiūlyti jums pritaikytas įveikos strategijas. Atminkite, kad nėra gėda gauti pagalbos, kurios jums reikia laimingam ir sveikam gyvenimui.
Kontroliuokite savo stresorius
„Selfgrowth“ programėlė siūlo daugybę vadovaujamų meditacijų, raminančios muzikos ir programų, padedančių atsipalaiduoti, atsipalaiduoti ir sumažinti stresą:
Norėdami gauti išsamesnį požiūrį į stresą, peržiūrėkite mūsų Streso valdymo darbo knyga .
Įsipareigoję rūpintis savimi ir nuosekliai, galite sumažinti stresą ir jaustis labiau ramūs. Laukia vidinė ramybė!
DUK apie streso valdymą
Kas yra stresas?
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į bet kokį poreikį ar grėsmę. Tai jūsų kūno būdas jus apsaugoti. Kai dirbate teisingai, tai padeda išlikti susikaupusiems, energingiems ir budriems. Tačiau po tam tikro taško stresas nustoja būti naudingas. Atvirkščiai, tai gali pakenkti jūsų sveikatai, nuotaikai, produktyvumui, santykiams ir gyvenimo kokybei.
Kokie yra streso tipai?
Stresas gali būti suskirstytas į tris pagrindinius tipus: ūminis stresas, epizodinis ūmus stresas ir lėtinis stresas. Skirtingi streso tipai turi unikalų savybių, požymių, laiko tarpo ir palengvinimo strategijų derinį.
Kokie yra 4 pagrindiniai stresorių tipai?
Šių keturių pagrindinių stresorių tipų koncepciją sukūrė dr. Karlas Albrechtas, vadybos konsultantas ir organizacijų psichologas. Savo knygoje „Stresas ir vadovas“ jis pasiūlė šią klasifikaciją, kad padėtų žmonėms geriau suprasti ir valdyti savo stresą.
Laiko stresas: Šis stresas yra susijęs su laiko spaudimu arba jo trūkumu.
Numatytas stresas: Tai stresas dėl būsimų įvykių.
Situacinis stresas: Tokį stresą sukelia konkrečios situacijos, kurių jūs nekontroliuojate, pavyzdžiui, netikėta sąskaita ar nelaimė šeimoje.
vietos su q
Susidurti su stresu: Šis stresas yra susijęs su bendravimu su kitais žmonėmis. Tai gali būti dėl sunkių santykių, konflikto ar bendravimo su žmonėmis, kurie išsunkia jūsų energiją.
Kaip galiu valdyti stresą?
Yra keletas būdų, kaip valdyti stresą, įskaitant kasdienius sąmoningumo pratimus, reguliarius fizinius pratimus, sveiką mitybą ir pakankamai miego. Taip pat svarbu suderinti darbą ir laisvalaikį, palaikyti ryšį su šeima ir draugais bei turėti humoro jausmą. Jei jaučiate, kad negalite valdyti streso vienas, labai svarbu kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistą.
Ar stresas gali būti teigiamas?
Taip, stresas gali būti teigiamas, kai padeda išvengti pavojaus, laikytis nustatyto termino arba sutelkti mintis. Šis streso tipas yra žinomas kaip eustress. Tai trumpalaikė ir paprastai suvokiama kaip mūsų gebėjimų susidoroti ribose. Tai taip pat dažnai laikoma motyvatoriumi ir gali būti įdomu.
