Lengviau valdykite emocinį stresą suprasdami priežastis ir požymius. Tada pritaikykite mūsų praktines strategijas, kad padėtų jums geriau susidoroti.
Jei kada nors patyrėte iššūkių kaupimąsi ir nerimą, tuomet jūs gerai žinote emocinį stresą. Nors tai gali jaustis nelinksma arba kai kuriais atvejais baisu, tiesa ta, kad yra daug būdų, kaip susidoroti su emociniu stresu, kad galėtumėte gyventi laimingą ir visavertį gyvenimą net ir sunkiais laikais.
Kas yra emocinis stresas?
Terminas emocinis stresas reiškia psichologinę įtampą, kylančią dėl gyvenimo sunkumų. Emocinis stresas yra jausmas, kurį patiriame apdorojant ir reaguojant į stresorius, su kuriais susiduriame kasdieniame gyvenime. Šie stresoriai gali būti kasdieniai rūpesčiai, pavyzdžiui, kamščiai, darbo vietos politika ar žongliravimas įtemptais tvarkaraščiais. Jas taip pat gali sukelti svarbūs gyvenimo įvykiai, tokie kaip mirtis šeimoje, skyrybos ar karjeros pokyčiai taip pat gali sukelti emocinį stresą.
Nevaldomas emocinis stresas gali pakenkti mūsų santykiams, produktyvumui ir psichinei sveikatai. Tai netgi gali prisidėti prie padidėjusios sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ar lėtinis skausmas, riziką.
Geros naujienos yra tai, kad išbandyti streso valdymo metodai gali padėti išlikti pagrįstai susidūrus su iššūkiais. Turėdami žinių apie rūpinimąsi savimi, galite apsaugoti nuo emocinio streso, kuris neaplenktų jūsų gerovės.
Emocinio streso požymiai
Emocinis stresas pasireiškia įvairiais būdais ir gali turėti tiek psichinių, tiek fizinių simptomų. Šių požymių atpažinimas yra pirmas žingsnis siekiant veiksmingai įveikti stresą ir jį valdyti.
Fiziniai emocinio streso požymiai:
Galvos skausmai: Nuolatiniai ar pasikartojantys galvos skausmai gali nurodyti pagrindinė emocinė įtampa. Visų pirma įtampos galvos skausmai yra glaudžiai susiję su stresu ir gali tapti lėtiniais, jei nebus pašalinta streso priežastis.
Pečių, kaklo ar nugaros skausmas: Streso sukelta raumenų įtampa gali sukelti diskomfortą pečių, kaklo ar nugaros srityje. Šis fizinis simptomas yra tipiškas atsakas į stresą ir gali būti sumažintas tinkamais atsipalaidavimo būdais.
Svorio netekimas arba svorio padidėjimas: Emocinis stresas gali sukelti pokyčius mitybos įpročius, dėl kurių netikėtai sumažėja arba padidėja svoris. Kai kurie žmonės gali valgyti daugiau, kad paguostų, o kiti gali visiškai prarasti apetitą.
Kad atsipalaiduotumėte ir sumažintumėte įtampą, išbandykite vadovaujamą meditaciją, pvz., „Lėtinkite sūkurį mintyse“ su Jay Shetty.
Dusulys: Emocinis stresas gali sukelti nerimą, sukelti hiperventiliaciją arba dusulį. Šis jausmas gali kelti nerimą ir, jei jis išlieka, gali prireikti medicininės pagalbos.
Gilus kvėpavimas yra vienas geriausių būdų sumažinti nerimą ir skatinti atsipalaidavimo jausmą. Pabandykite kvėpuoti į atsipalaidavimą, kad pagilintumėte kvėpavimą ir nuramintumėte protą bei kūną.
Jaučiuosi pavargęs: Nuovargis ir nuolatinis nuovargis, net ir gerai išsimiegojus, gali būti emocinio streso požymis. Tai gali paveikti kasdienę veiklą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Miegote daugiau ar mažiau nei įprastai: Emocinis stresas gali sutrikdyti miegą modelius, sukeliančius nemigą arba permiegojimą. Šis miego elgesio pokytis gali sukelti kitų sveikatos problemų, jei nebus sprendžiamas.
Jei manote, kad jūsų miego grafikas yra netinkamas, išbandykite vieną iš mūsų į miegą orientuotų praktikų, pvz., Atsipalaiduokite su dėkingumu su Melu Mah.
Sumažėjęs susidomėjimas intymumu: Lėtinis stresas gali sukelti a mažinti domėtis intymumu, kuris gali turėti įtakos asmeniniams santykiams ir gali rodyti pagrindinius emocinius rūpesčius.
Psichiniai ar elgesio emocinio streso požymiai:
Jautiesi priblokštas: Nuolatinis nesugebėjimo susidoroti su pareigomis ar kasdienėmis užduotimis jausmas gali rodyti emocinį stresą.
Atminties ir koncentracijos sutrikimai: Stresas veikia kognityvines funkcijas, sukelia atminties išsaugojimo ir koncentracijos sunkumus.
Nerimas ir depresija: Emocinis stresas gali sukelti arba sustiprinti nerimą ir depresiją.
Nuotaikų kaita: Staigūs ir nepaaiškinami nuotaikos pokyčiai, įskaitant dirglumą ar emocinius protrūkius, gali būti streso požymis.
daina ir pagyrimas
Problemos priimant sprendimus: Emocinis stresas gali pabloginti sprendimų priėmimo ir sprendimų priėmimo galimybes, todėl net nereikšmingi pasirinkimai atrodo didžiuliai.
Atkreipdami dėmesį į įspėjamuosius ženklus ir imdamiesi veiksmų, galite valdyti stresą, kol jis nepadidėjo. Gyvenimo būdo keitimas, savęs priežiūros praktika ir, jei reikia, profesionalios pagalbos paieška gali pagerinti savijautą ir užkirsti kelią sveikatos problemoms.
lėtumo prasmė
Emocinio streso priežasčių supratimas
Emocinis stresas neatsiranda vakuume. Dažnai yra pagrindinės priežastys, kodėl galite jausti stresą. Nors kiekvieno žmogaus santykis su stresu yra skirtingas, yra keletas visur paplitusių streso priežasčių.
Asmeniniai santykiai
Emocinį įtampą gali sukelti įvairūs santykiai. Konfliktai, nesusipratimai ar jūsų šeimos paramos trūkumas gali sukelti didelį stresą. Romantiški santykiai taip pat gali sukelti stresą. Tokios problemos kaip pasitikėjimo problemos ar bendravimo sutrikimai gali sukelti emocinį stresą. Bet kokie emociškai įžeidžiantys santykiai, nesvarbu, ar tai būtų partneris, ar šeimos narys, gali sukelti ilgalaikį stresą ir paveikti psichinę gerovę.
(Jei esate tokioje situacijoje, kreipkitės pagalbos į profesionalą. Norime, kad būtumėte saugūs, įskaitant emocinį saugumą.)
Su darbu susijęs spaudimas
Jei dirbate reikalaujančioje darbo aplinkoje arba dirbate darbą, kuriam reikia ilgų valandų, didelės koncentracijos ir fizinio darbo, tai gali išsekinti ir sukelti perdegimą. Darbo aplinkoje tarpasmeniniai konfliktai, tokie kaip muštynės su kolegomis ar viršininkais, gali sukelti priešišką darbo aplinką ir emocinį stresą. Darbo vieta taip pat gali kelti vis didesnį stresą, jei baiminatės prarasti darbą arba karjeros progreso trūkumas gali būti nuolatinis streso šaltinis.
Reikšmingi gyvenimo pokyčiai
Pagrindiniai gyvenimo etapai, net ir laimingi, gali sukelti stresą. Tai gali apimti tuoktuves, vaikų gimdymą arba mylimo žmogaus praradimą gali sukelti emocinį sukrėtimą. Persikėlimas į naują vietą, ypač toli nuo šeimos ir draugų, gali sukelti izoliacijos ir nerimo jausmą. Ir kiekvieną kartą, kai netenkame mylimo žmogaus, tai gali sukelti stiprų emocinį stresą. Sielvartas dėl artimo žmogaus mirties gali būti labai emocinga ir įtempta patirtis.
Neišspręstos emocinės problemos
Kiekvienas, patyręs praeities traumą arba neišspręstas praeities traumas, tiek vaikystėje, tiek vėlesniame gyvenime, gali ir toliau kelti stresą, jei į jį nebus kreipiamasi. Tas pats pasakytina ir apie buvusius santykius, kurie lieka neišspręsti. Laikymasis jausmų, kilusių iš praeities nesėkmingų santykių, gali sukurti kliūtis laimei ir padidinti streso lygį.
Psichinės sveikatos būklės, tokios kaip depresija ir nerimas, gali sustiprinti emocinį stresą ir sukelti užburtą psichinės įtampos ratą. Tas pats pasakytina ir apie savo jausmų slopinimą. Savo jausmų nejautimas gali sukelti ilgalaikį stresą.
Finansiniai rūpesčiai
Skolos ir finansinis nestabilumas gali sukelti stiprų emocinį stresą. Kova su skolomis ar gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo gali sukelti nuolatinį nerimą ir stresą. Nerimas dėl būsimo finansinio saugumo arba pasiruošimas netikėtoms išlaidoms, tokioms kaip greitoji medicinos pagalba ar automobilio remontas, gali sukelti nuolatinį stresą.
Susirūpinimas sveikata
Sunkios medicininės diagnozės gavimas gali sukelti tiesioginį ir ilgalaikį stresą, nes asmenys susiduria su gydymo ir gyvenimo būdo pokyčiais. Lėtinė liga gali sukelti didžiulį stresą, nesvarbu, ar esate asmuo, kuris susiduria su sveikatos iššūkiais, ar ne.
Su sveikata susijusį stresą taip pat gali sukelti nerimas dėl šeimos narių, ypač jei jie yra nutolę arba sensta.
Socialiniai ir aplinkos veiksniai
Gyvenimas vietoje, kur saugumas yra nuolatinis susirūpinimas, gali sukelti nuolatinę baimę ir stresą. Tai taip pat gali nutikti, jei gyvenate vietovėje, kurioje yra neramūs politiniai laikai arba visuomenės išankstiniai nusistatymai prieš jus ar tuos, kuriuos mylite.
Taip pat socialinio bendravimo ir paramos trūkumas gali sukelti vienišumo ir depresijos jausmą. Taigi geriausia gyventi aplinkoje, kurioje jaučiamės saugūs ir palaikomi.
Jei jaučiate įtampą ir pervargimą, yra daug sveikų būdų, kaip susidoroti su emociniu stresu. Štai keletas mūsų mėgstamiausių.
1. Rūpinkitės savimi prioritetu
Rūpinkitės savo kūnu reguliariai mankštindamiesi, tinkamai maitindamiesi ir pakankamai miegodami.
Užsiimkite veikla, kuri maitina jūsų dvasią – pomėgius, bendravimą, pasivaikščiojimus gamtoje.
Susisiekite su savo dvasine puse per meditaciją, maldą ar apmąstymus.
2. Sugrįžkite į dabarties akimirką
Išbandykite sąmoningumo meditaciją, kad sumažintumėte nerimą ir dalyvautumėte savo gyvenime.
Stebėkite savo mintis be sprendimo, kad padėtumėte atsiriboti nuo streso veiksnių.
Perfrazuokite stresą, kad pakeistumėte savo santykius su juo.
Išbandykite rytinę meditaciją, pavyzdžiui, Jay's Mindful Morning su Jay Shetty.
3. Perkelkite fokusą į išorę
Siekite pomėgių ar kūrybinių išeičių, kad džiaugsmingai atitrauktumėte dėmesį.
Savanoriškai padėkite kitiems – tai suteikia prasmės ir tikslo, be jūsų pačių rūpesčių.
Praleiskite laiką lauke įvertindami terapinę gamtos naudą.
4. Žurnalas emocijoms apdoroti
Jausmų užrašymas gali būti saugi išeitis išreikšti ir apmąstyti.
Stebėdami savo žurnalo modelius, galite sužinoti apie veiksnius ir paskatinti savimonę.
Išsikelkite tikslus, kad išlaikytumėte motyvaciją, pasiektumėte gaires ir pakeltumėte nuotaiką.
5. Tyrinėkite proto ir kūno praktikas
Sekite vadovaujamą meditaciją, išbandykite jogos srautus, kartokite raminančias frazes – raskite tai, kas skamba.
Sąmoningai ir giliai kvėpuokite, kad nuramintumėte protą ir kūną, kai patiriate stresą.
moteriškas klouno kostiumas
Šios priemonės sujungia protą ir kūną, kad ugdytų aiškumą ir ramybę.
Išbandykite „Walk Away Stres“ su daktaru Ericu Lópezu, Ph.D.
6. Apsupkite save raminančiais garsais
Leiskite atpalaiduojančią ar pakilią muziką, kad pagerintumėte nuotaiką.
Klausykitės gamtos garsų arba išbandykite kitus garso peizažus.
Raskite, kokia klausos aplinka mažina jūsų įtampą.
Pabandykite sukurti gražų garso peizažą įtemptesniu dienos metu.
7. Optimizuokite miego įpročius
Laikykitės nuoseklaus miego grafiko, kuris įgalina 7–9 valandas per naktį.
Patogus, tylus ir tamsus miegamasis gali užtikrinti kokybišką poilsį.
Kofeino, elektroninių prietaisų ir stresą sukeliančios veiklos ribojimas prieš miegą gali padėti miegoti ramiau.
8. Pabrėžkite tai, kas svarbu
Sukurkite palaikančių draugų, šeimos ar paramos grupių tinklą, į kurį galėtumėte pasikliauti stresiniais laikotarpiais.
Susitelkimas į savo vertybes ir tai, kas tikrai svarbu, gali nukreipti jus į ramybę.
Numalšinkite emocinę įtampą naudodami savęs augimą
Vidinės pusiausvyros radimas – tai ne tik streso pašalinimas; Tai yra gyvenimo būdo, palaikančio psichinę, emocinę ir fizinę gerovę, sukūrimas. Eksperimentuokite, kad surastumėte tinkamą streso mažinimo mišinį. Būkite kantrūs ir gailestingi sau kelyje.
Savęs augimas gali būti vertingas šios kelionės palydovas. Jo ištekliai, tokie kaip vadovaujamos meditacijos, miego istorijos ir raminanti muzika, yra skirti sumažinti stresą ir skatinti ramybę.
Emocinio streso DUK
K: Kokie yra 5 emocinio streso požymiai?
Raudonos emocinio streso vėliavėlės apima:
Fiziniai požymiai, pavyzdžiui, netikėtas svorio kritimas ar padidėjimas.
Kognityviniai požymiai, tokie kaip atmintis ir koncentracijos sunkumai.
Emociniai požymiai, tokie kaip padidėjęs nerimas ir depresija.
Elgesio požymiai, pavyzdžiui, staigūs nuotaikų svyravimai.
Santykių ženklai, kaip sunkumai priimant sprendimus, gali turėti įtakos asmeniniams ar profesiniams santykiams.
K: Kas gali sukelti emocinį stresą?
automobiliai su raide e
Emocinis stresas gali kilti iš įvairių šaltinių, įskaitant:
Asmeniniai santykiai – konfliktai su šeima, draugais ar romantiškais partneriais.
Su darbu susijęs spaudimas – darbo reikalavimai, darbo vietos politika arba darbo nesaugumas.
Reikšmingi gyvenimo pokyčiai – kraustymasis, skyrybos, mylimo žmogaus netektis.
Neišspręstos emocinės problemos – praeities traumos, neišspręstas sielvartas ar pagrindiniai psichinės sveikatos sutrikimai.
K: Kokie yra trys emocinio streso pavyzdžiai?
Kai kurie realaus pasaulio emocinio streso pavyzdžiai:
Žmogus jaučiasi priblokštas dėl aukštų darbo reikalavimų, dėl ko atsiranda nerimas ir miego sutrikimai.
Emocinis stresas po reikšmingo gyvenimo įvykio, pavyzdžiui, išsiskyrimo, pasireiškia depresija ir socialiniu atsiribojimu.
Lėtinis stresas dėl finansinių sunkumų sukelia fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ir virškinimo sutrikimai.
K. Ar emocinis stresas yra nerimas?
Emocinis stresas ir nerimas yra susiję, bet ne sinonimai. Emocinis stresas reiškia įtampą ar įtampą, kuri gali kilti dėl įvairių gyvenimo aplinkybių ir vidinių emocinių būsenų. Kita vertus, nerimas yra specifinė emocinė reakcija, kuriai būdingas nerimo, nervingumo ar nerimo jausmas. Nerimas gali būti emocinio streso simptomas arba pasireiškimas, tačiau ne visas emocinis stresas sukelia nerimą.
