Sužinokite, ką daryti, jei lengvai pervargstate arba nuolat jaučiatės emociškai priblokšti. Be to, išbandykite mūsų emocinio atsparumo ir pervargimo valdymo patarimus.
Gyvenimas dažnai gali atrodyti kaip iššūkių serija, ir jūs nesate vieni, jei jaučiatės ištempti. Darbų terminai kaupiasi. Vaikų tvarkaraščiai perpildyti. Namuose besikaupiantys darbai. Kai kuriomis dienomis atrodo, kad mūsų lėkštės niekada nebūna tuščios! Atsakomybė yra sniego gniūžtė, net ir nedideli sutrikimai gali atrodyti kaip triuškinantys nesėkmės. Nerimas šnabžda, kad numetate kamuolius arba nuviliate žmones.
Mes tai suprantame. Kartais padeda žinoti, kad šis užvaldytas jausmas yra tik laikinas. Esate stipresnis už gyvenimo iššūkius, net jei šiuo metu tai atrodo neįmanoma. Atlikdami užuojautą sau ir imdamiesi veiksmingų veiksmų, galite pradėti keistis nuo nuolatinio priblokšto jausmo prie gyvenimo žingsnio.
Kodėl aš taip lengvai priblokštau?
Kiekvienas žmogus tam tikru ar kitu metu jaučiasi priblokšti. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl kai kurios situacijos sukelia streso pakopą, o kitos – ne? Kai kurie bendri šių jausmų kaltininkai yra šie:
Per didelės atsakomybės
Mūsų gyvenimas kupinas pareigų – nuo su darbu susijusių užduočių ir įsipareigojimų šeimai iki visuomeninių įsipareigojimų. Kai jie kaupiasi neturint pakankamai laiko ar išteklių jiems tvarkyti, atrodo, kad kompiuteryje atidaryta per daug naršyklės skirtukų; galiausiai sistema vėluoja arba sugenda.
Dideli lūkesčiai
Šiuolaikinis pasaulis nuolat bombarduoja mus sėkmės vaizdais, nesvarbu, ar tai būtų socialinė žiniasklaida, televizijos skelbimai ar kolegų palyginimai. Šie kartais nerealūs standartai gali sukelti netinkamumo jausmą ir jausmą, kad mes niekada nedarome pakankamai, o tai gali mus nustumti į priblokšti.
Sensorinė perkrova
Gyvename skaitmeniniame amžiuje, o tai reiškia nuolatinį pranešimų, naujienų ir triukšmo antplūdį. Kai kuriems, ypač tiems jautrus jutiminiams dirgikliams , šis nuolatinis bombardavimas gali greitai sukelti priblokštumo jausmą.
Neišspręstos traumos
Praeities įvykiai ir traumos, kai į juos nekreipiama dėmesio, gali būti mūsų dabartinių emocijų potekstė. Iš pažiūros nekenksminga situacija gali sukelti neproporcingą atsaką, jei ji nesąmoningai primena apie praeities traumą ar įvykį.
Biologiniai veiksniai
Neurologinis ir hormoninis disbalansas taip pat gali turėti įtakos. Kai kuriems dėl smegenų chemijos jie tampa jautresni nerimui ir užkrečiančioms emocijoms. Tokios sąlygos kaip ADHD ar nerimo sutrikimai gali sustiprinti tuos jausmus arba atneškite juos greičiau.
Kontrolės trūkumas
Žmonės prigimtinis troškimas tam tikrą savo gyvenimo kontrolę. Susidūrus su netikėtais iššūkiais ar situacijomis, kai kontrolė yra minimali arba atimta, pavyzdžiui, pandemijos metu ar staigaus darbo netekimo metu, bejėgiškumo ir priblokštumo jausmas gali greitai užimti pagrindinę vietą.
Mūsų nerimas kyla ne galvojant apie ateitį, o iš noro ją valdyti.
– Kahlilas Gibranas
Nežinomybės baimė
Netikrumas ir dviprasmiškumas dėl ateities ar konkrečių įvykių rezultatų gali sukelti nerimą. Nežinant, ko tikėtis, arba nesugebant numatyti rezultatų, gali kilti atrajojimas ir padidėti pervargimo jausmas.
Pabandykite susidurti su baimėmis iš „The Daily Move“.
Kaip sužinoti, ar esate emociškai priblokštas
Labai svarbu suvokti, kada atsidūrėte ant emocinio perpildymo slenksčio arba jau giliai įklimpę. Mes dažnai pašaliname šiuos jausmus arba klaidingai laikome juos nuovargiu ar praeinančiu stresu. Tačiau ženklų supratimas gali padėti sukurti veiksmingus įveikos mechanizmus ir galbūt užkirsti kelią emociniam kančios poveikiui.
1. Nuolatinis stresas
Tai nėra kartais patiriamas stresas, kaip prieš didelį pristatymą ar svarbų įvykį. Tai nuolatinė streso būsena, nuolatinis foninis triukšmas. Galite pajusti, kad ant jūsų pečių guli svoris, kuris niekada nepakyla, todėl net ir kasdienės užduotys atrodo neįveikiamos.
Peržiūrėkite mūsų seriją.
2. Kasdienis nerimas
Jei nuolat nerimaujate dėl „kas būtų, jei“ ir dėl blogiausio atvejo scenarijų arba jei dažnai jaučiatės nesmagiai, galite patirti emocinę perkrovą. Šis visuotinis nerimas viršija įprastus rūpesčius ir gali smarkiai paveikti kasdienę veiklą.
Jaučiate nerimą? Išbandykite šią meditaciją.
3. Lengvas irzlumas
Kai esame priblokšti, mūsų emocinis rezervuaras beveik išsenka. Tai reiškia, kad mūsų tolerancija papildomiems streso veiksniams, net ir nedideliems, tampa itin žema. Jei pykstate į artimuosius, nusiviliate dėl smulkmenų ar jaučiatės neramūs, tai ženklas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.
4. Sunkumai fokusuojant
Užblokuotas protas dažnai jaučiasi chaotiškas ir netvarkingas, todėl sunku susikaupti ties atliekamomis užduotimis. Emocinis perpildymas gali būti kaltininkas, jei dažnai prarandate savo mintis, sunkiai priimate sprendimus arba jaučiatės paralyžiuotas, kai bandote pradėti užduotį.
5. Fiziniai simptomai
Kartais emocinė suirutė pasireiškia fiziškai. Simptomai gali būti galvos skausmas, skrandžio sutrikimai, raumenų įtampa, apetito pokyčiai ar miego sutrikimai. Neturėtume ignoruoti šių ženklų, nes jie gali reikšti, kad mūsų kūnas reaguoja į emocinį stresą.
6. Vengiantis elgesys
Vienas iš emocinio perpildymo ženklų yra noras pabėgti ar išvengti situacijų. Tai gali pasireikšti kaip vilkinimas, socialinis atsiribojimas ar net medžiagų naudojimas kaip įveikos mechanizmas.
7. Emocinis išsekimas
Galite jaustis emociškai išsekę, negalėdami intensyviai išreikšti laimės, susijaudinimo ar kokių nors emocijų. Tai tarsi bėgimas ant tuščio emocijų rezervuaro, kai jausmai atrodo prislopinti arba nutolę.
Emocinis perpildymas yra ne tik jūsų galvoje. Tai apima tiek psichinius, tiek fizinius simptomus, turinčius didelę įtaką bendrai gerovei. Sidabrinis pamušalas yra tai, kad galite įgalinti save imtis veiksmų, pripažindami, kad esate priblokšti.
Išbandykite vadovaujamą praktiką, pvz., „Managing Overwhelm“, kai atrodo, kad visko per daug.
Ką daryti, kai jaučiatės priblokšti: 5 žingsniai
Pauzė ir įkvėpkite: Prieš reaguodami giliai įkvėpkite. Šis paprastas veiksmas gali nuraminti protą ir suteikti aiškumo.
Išvardykite: Užsirašykite, ką galvojate. Minčių išdėstymas popieriuje gali padėti nustatyti prioritetus ir sistemingai jas spręsti.
Atsijungti : pailsėkite nuo skaitmeninių įrenginių. Nuolatiniai pranešimai gali sustiprinti pervargimo jausmą.
Užsiimkite fizine veikla: Judėjimas, nesvarbu, ar tai būtų greitas pasivaikščiojimas, ar visapusiška treniruotė, gali išlaisvinti užsitęsusią įtampą ir stresą.
Siekite pakeisti peizažą: Kartais tiesiog pakeitę aplinką, net jei ji persikelia į kitą kambarį, gali suteikti naujos perspektyvos.
Jei jums reikia daugiau patarimų, peržiūrėkite „Emergency Selfgrowth“: kaip nusiraminti per dvi minutes.
6 praktiniai patarimai, kaip padidinti emocinį atsparumą
Emocinis atsparumas – tai gebėjimas atsigauti po nelaimių, streso ar emocinio sukrėtimo. Tai nereiškia, kad nepajusite kančios ar širdies skausmo. Vietoj to, tai padeda jums naršyti ir valdyti šiuos jausmus. Didėjant gyvenimo iššūkiams, tampa vis svarbiau ugdyti atsparumą ir užtikrinti, kad esame geriau pasirengę juos įveikti.
Čia yra šešios veiksmingos strategijos, skirtos sustiprinti jūsų emocinę jėgą ir kovoti su nepaprastais jausmais.
1. Praktikuokite sąmoningumo ir įžeminimo metodus
Sąmoningumas – tai išlikimas įsitvirtinęs dabartinėje akimirkoje, jausmų ir minčių stebėjimas be sprendimo.
Ši praktika leidžia reaguoti, o ne reaguoti į situacijas, mažina emocinį reaktyvumą. Įžeminimo pratimai, pvz., 5-4-3-2-1 metodas (nurodantys penkis dalykus, kuriuos galite pamatyti, keturis galite liesti, tris galite girdėti, du galite užuosti ir vieną galite paragauti), gali padėti atsitraukti. į dabartį. Sąmoningumas yra ypač naudingas, kai jis praktikuojamas kaip kasdienis įprotis.
Jautiesi priblokštas? su Tamara Levitt yra puiki vieta pradėti!
2. Saugokite savo energiją
Dažnai pervargimo jausmas kyla dėl per didelio savęs ištempimo. Išmokdami nustatyti aiškias ribas, jūs užtikrinate, kad jūsų laikas, energija ir emociniai ištekliai yra gerai valdomi. Nesvarbu, ar sakote „ne“ papildomoms užduotims darbe, ar skiriate asmeninį laiką, ribos yra gyvybiškai svarbios norint išvengti perdegimo ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Energijos valdymas su Jay Shetty gali padėti jums išmokti valdyti savo energiją taip, kaip valdote savo laiką.
3. Ieškokite paramos
Yra didžiulė galia išreikšti savo emocijas ir dalytis savo patirtimi. Pokalbis su patikimu draugu ar šeimos nariu arba ieškant profesionalios terapijos gali pasiūlyti vertingos perspektyvos ir patvirtinimo. Atminkite, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumo požymis; tai aktyvus žingsnis jūsų gerovės link.
4. Reguliariai mankštinkitės ir rūpinkitės savimi
Fizinis aktyvumas turi daugybę privalumų psichinei gerovei – nuo smegenų cheminių medžiagų išsiskyrimo iki miego kokybės gerinimo. Nesvarbu, ar tai būtų greitas pasivaikščiojimas, joga ar intensyvi treniruotė, suraskite tai, kas jums patinka, ir laikykitės to. Papildykite tai savitarnos rutinomis, tokiomis kaip žurnalų rašymas, skaitymas ar pomėgiai, kad atgaivintumėte savo protą ir kūną.
Peržiūrėkite „Selfgrowth Feelings Journal“ – rūpinimosi savimi įrankį, kuris padės iš tikrųjų pajusti savo jausmus ir jaustis geriau.
5. Sukurkite dėkingumo praktiką
Kai jaučiatės priblokšti, tai, už ką galite būti dėkingi, gali pakeisti žaidimą. Tai perkelia dėmesį nuo to, ko trūksta ar kelia stresą, į tai, kas jūsų gyvenime yra gausu ir teigiama. Kasdienis dėkingumo žurnalo vedimas arba tiesiog trijų gerų kiekvienos dienos dalykų apmąstymas gali turėti įtakos.
Kartais mums reikia patarimų, kaip tinkamai praktikuoti dėkingumą. Peržiūrėkite mūsų meistriškumo klasę.
6. Užsiimk meditacijos praktika
Kartais, norint kovoti su užvaldytu, reikia jį suprasti. Pasinerkite į meditacijos praktikas, kurios padeda apdoroti jausmus ir dirbti su emocijų valdymu bei atsparumu. Su supratimu atsiranda aiškesnis kelias į sprendimus.
Savarankiškas protas, ramesnis gyvenimas
Atsparumas neatsiranda per naktį. Tai nuolatinis augimo, supratimo ir nuoseklių pastangų procesas. Įtraukę šiuos patarimus į savo gyvenimą, būsite geriau pasirengę susitvarkyti su užvaldymo jausmu ir sukursite sveiką įveikos strategijų rinkinį, padėsiantį įveikti gyvenimo iššūkius.
Užuot vertinę emocinį atsparumą kaip savybę ar įrankį, laikykite tai gyvenimo būdu arba savęs pažinimo, augimo ir evoliucijos kelione. Emocinė sveikata yra kertinis mūsų bendros gerovės akmuo. Ir kai esame emociškai stiprūs, esame ne tik pasirengę geriau valdyti kasdienį stresą ir būti atviresni galimybėms. Drąsa išbandyti naujus dalykus, noras išeiti iš komforto zonų ir gebėjimas užmegzti gilesnius, prasmingesnius santykius – visa tai kyla iš emocinės stiprybės vietos.
automobiliai su raide k
Iššūkiai nebeatrodo kaip neįveikiamos kliūtys, o kaip pamokos, augimo galimybės ir kartais net užmaskuota palaima. Esant atspariam mąstymui, nesėkmės yra laikinos, o pergalės, kad ir mažos, švenčiamos, sukuriant pilnesnę ir pozityvesnę gyvenimo kelionę. Taigi, užuot laukę, kol priblokėsite imtis veiksmų, kiekvieną dieną teikite pirmenybę savo emocinei sveikatai.
Aukščiau pateiktos strategijos gali palengvinti užvaldytus jausmus. Tačiau svarbu pažymėti, kad daugelis pervargimo simptomų sutampa su psichinės sveikatos sąlygomis, tokiomis kaip depresija ir nerimas. Jei po pakeitimų gyvenimas vis dar jaučia nenumaldomą įtampą arba jei tie pokyčiai šiuo metu atrodo neįmanomi, susisiekite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Emocinis perpildymas: DUK
Ką reiškia jaustis priblokštam?
Priblokšti yra stiprus jausmas, kad dalykų per daug reikia tvarkyti psichiškai, emociškai ar abiem. Tai dažnai nutinka, kai netikime, kad galime susidoroti su mums keliamais reikalavimais. Tai gali paveikti mus įvairiais būdais: nuo psichinio paralyžiaus ir sunkumų priimant sprendimus iki fizinių simptomų, tokių kaip išsekimas ar galvos skausmas. Užduotys, emocijos ar situacijos gali atrodyti neįmanomos.
Kas sukelia pervargimo jausmą?
Pervargimo jausmą sukeliantys veiksniai yra didžiuliai ir įvairūs, juos formuoja asmeninė patirtis, jautrumas ir dabartinės gyvenimo aplinkybės. Dažniausios priežastys yra per didelė atsakomybė, dideli gyvenimo pokyčiai, dideli lūkesčiai, lėtiniai veiksniai (pvz., finansiniai sunkumai, lėtinės ligos ar ilgalaikės santykių problemos) ir informacijos perteklius.
Kaip jaučiasi ADHD?
Asmenys, sergantys ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu), gali būti priblokšti unikaliais būdais. Dėl ADHD pobūdžio sunkumai, tokie kaip sunkumai nustatyti užduotis prioritetus, impulsyvumas, efektyvus laiko valdymas ar susikaupimas, gali padidinti pervargimo jausmą. Dažnai tai gali atrodyti kaip nesibaigiantis minčių, užduočių ir trukdžių, konkuruojančių dėl dėmesio sūkurys, todėl sunku apsispręsti dėl vieno veiksmo ar aiškiai pamatyti situaciją.
Ištirkite mūsų.
Kaip ištaisyti priblokštą jausmą?
„Pataisyti“ jausmą, kad esate priblokštas, dažnai reikia įvairiapusio požiūrio. Štai keletas žingsnių, į kuriuos reikia atsižvelgti:
Pripažinkite jausmą: Atpažinkite ir patvirtinkite savo emocijas. Jų neigimas arba slopinimas gali pabloginti situaciją.
Padalinkite užduotis į valdomas dalis: Užuot žiūrėję į viską kaip į vieną milžinišką kalną, suskaidykite užduotis ar iššūkius į mažesnius, lengviau valdomus žingsnius.
Sąmoningumo ir įžeminimo būdai: Meditacija ir dėmesingumas padeda įsitvirtinti dabartinėje akimirkoje, suteikdami atokvėpį nuo besisukančių minčių. Jūs netgi galite derinti meditaciją su raminančiomis gamtos galiomis.
Ieškokite paramos: Kalbėjimas apie savo jausmus su žmogumi, kuriuo pasitikite, ar tai būtų draugas, šeimos narys ar terapeutas, gali suteikti aiškumo ir paguodos.
Nustatyti ribas: Tai gali reikšti, kad reikia išmokti pasakyti „ne“ arba užtikrinti, kad atlikdami intensyvias užduotis darysite pertraukas.
Užsiimkite savęs priežiūra: Mėgstama veikla – nuo knygos skaitymo iki pasivaikščiojimo – gali padėti atkurti ir pasikrauti emocinių baterijų.
