Sužinokite apie streso ir perdegimo požymius bei simptomus ir kaip atskirti. Be to, 5 būdai, padėsiantys sumažinti stresą ir protinį perdegimą.
Dėl nuolatinio kasdieninio gyvenimo šurmulio kartais galime jaustis ištempti ir išsekę. Labai svarbu suprasti, ar šie jausmai gali būti streso ar a perdegimo požymis , kuris kyla iš užsitęsęs stresas . Šis skirtumas yra svarbus, nes jis nukreipia mus į teisingus sprendimus mūsų gerovei. Sužinokite, kas yra stresas ir perdegimas, pagrindinius jų skirtumus, simptomus ir praktinius jų valdymo būdus.
Stresas vs perdegimas
Streso supratimas
Stresas vienu ar kitu momentu pasireiškia kiekvieno gyvenime. Tai natūralios jūsų kūno reakcijos į reikalavimus ar grėsmes dalis. Kai turite didelį projektą darbe ar didelį egzaminą, stresas gali priversti jūsų kūną reaguoti energijos pliūpsniu, greitesniu širdies plakimu ar greitu mąstymu. Tai iš tikrųjų gali padėti įveikti iššūkius arba laikytis terminų.
Perdegimo apibrėžimas
Perdegimas yra tai, kas nutinka, kai susiduriate su užsitęsusiu stresu, ypač tais atvejais, kai jaučiate, kad mažai kontroliuojate ar atpažįstate. Taip dažnai nutinka darbo vietoje, tačiau taip gali nutikti bet kurioje gyvenimo srityje, kur jaučiatės pervargęs ir neįvertintas.
vyriško charakterio vardai
Pagrindinės perdegimo priežastys yra darbo krūviai, kurie atrodo nevaldomi, jausmas, kad jūsų pastangos neįvertinamos, arba kai jūsų darbas neatitinka jūsų asmeninių vertybių. Kai esate perdegęs, galite jaustis emociškai išsekęs ir nebesijausite entuziastingi dėl savo darbo ar net savo pomėgių. Dėl to galite jaustis atskirti, todėl atrodo, kad dar sunkiau atlikti reikalus ar mėgautis veikla, kuri anksčiau teikdavo džiaugsmą.
Skirtumas tarp streso ir perdegimo
Suprasti skirtumus tarp streso ir perdegimo yra labai svarbu, nes tai gali padėti nustatyti geriausią būdą susidoroti. Jei susiduriate su stresu, jums gali prireikti strategijų, kaip atsipalaiduoti ir pasikrauti. Jei tai perdegimas, gali tekti imtis svarbesnių veiksmų, kad atsigautumėte, pvz., ieškoti profesionalios pagalbos arba pakeisti savo darbą ar asmeninį gyvenimą.
Stresas yra tiesioginė organizmo reakcija
Stresas yra tiesioginė jūsų kūno reakcija į iššūkį ar poreikį. Įsivaizduokite, kad darbe turite didelę užduotį. Jūsų kūnas reaguoja tapdamas budresnis, o jūs galite jausti energijos antplūdį. Ši reakcija yra stresas ir gali padėti susikaupti ir įveikti iššūkį.
Tačiau jei šis stresas tampa nuolatinis ir jūs neturite laiko atsipalaiduoti, jis gali jus varginti. Dažni nuolatinio streso simptomai yra nerimas, miego sutrikimai arba fiziniai simptomai, tokie kaip galvos ar pilvo skausmai. Nepaisant šių nepatogių jausmų, vis tiek galite jaustis galintis susitvarkyti su savo užduotimis ir pareigomis.
Perdegimas: lėtinio streso rezultatas
Kita vertus, perdegimas yra tai, kas gali nutikti patyrus ilgalaikį stresą, ypač tais atvejais, kai jaučiatės priblokšti ir neįvertinti. Tai ne tik užsiėmimas – jaučiasi tuščias, emociškai išsekęs ir nesugeba patenkinti gyvenimo reikalavimų.
Nors stresas yra tarsi senka baterija, o perdegimas yra tarsi visiškai išsikrovęs. Dėl to galite jaustis tušti, stokojantys motyvacijos ir net beviltiški. Galite jaustis atitrūkę nuo savo darbo ar asmeninių projektų, todėl nebejausite džiaugsmo ar susidomėjimo dalykais, kuriuos mėgote anksčiau.
Kitas esminis skirtumas yra poveikis jūsų psichinei ir emocinei būklei. Nors stresas gali sukelti fizinius simptomus, perdegimas paveikia jūsų emocijas giliau. Tai gali priversti jus jaustis beviltiškai, neigiamai pažvelgti į gyvenimą ir netgi suabejoti savo sugebėjimais ir pasiekimais.
7 streso požymiai
Nors stresas gali būti įprasta reakcija į sudėtingas situacijas, svarbu atpažinti, kada tai tampa problema.
Stresas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, raumenų įtampa ar skrandžio problemos.
Nuotaikos pokyčiai, tokie kaip dirglumas, nerimas ar depresija, gali būti streso požymis.
Miego sutrikimai yra dažni, kai patiriate stresą. Jums gali būti sunku užmigti ar užmigti ir galite būti labiau pavargę nei įprastai, net jei pakankamai miegate.
Dėl streso gali pasikeisti jūsų elgesys, pavyzdžiui, valgyti daugiau ar mažiau nei įprastai, pasitraukti iš socialinės veiklos arba labiau pasikliauti tokiomis medžiagomis kaip kofeinas ar alkoholis.
Jums gali būti sunku susikaupti, susikaupti ar priimti sprendimus.
Jūsų protas gali jaustis taip, lyg jis nuolat bėga, arba negalite sustabdyti savo minčių.
automobiliai su raide v
Pagrindinis streso požymis yra pervargimo jausmas, tarsi turite per daug ką veikti, neturite pakankamai laiko tam ir negalite susidoroti su savo kasdienėmis užduotimis.
Nuolatinis stresas gali priversti jus jaustis nuolat pavargęs ar išsekęs. Tai ne tik fizinis nuovargis, bet ir gilus nuovargio jausmas, kurio, atrodo, nepataiso poilsis.
8 psichinio perdegimo simptomai
Žinojimas apie simptomus yra pirmasis žingsnis valdant perdegimą. Jei pastebėsite, kad keli iš šių požymių nuolat veikia jūsų gyvenimą, tai gali būti signalas imtis veiksmų.
Emocinis išsekimas dažnai yra pirmasis perdegimo požymis. Didžiąją laiko dalį galite jaustis išsekę ir nusidėvėję.
Galite pradėti jaustis atitrūkę nuo savo darbo ar aplinkinių žmonių. Veikla ar projektai, kurie kažkada jus jaudino, dabar gali jaustis neįdomūs ar nesvarbūs.
Dažnai jaučiamas nusivylimas perdegimu. Galite suabejoti savo darbo verte arba jaustis, kad, nepaisant pastangų, nieko nepasieksite.
Perdegimas gali pasireikšti ir fiziniais simptomais. Galite jausti galvos, pilvo skausmus arba susilpnėjusią imuninę sistemą, dėl ko dažnai susirgsite.
Gali sumažėti jūsų gebėjimas atlikti užduotis darbe ar namuose. Jums gali būti sunku susikaupti, kovoti su kūrybiškumu arba atlikti kasdienes užduotis bus sudėtingiau nei anksčiau.
Sunkiais perdegimo atvejais galite pajusti, kad prarandate jausmą, kas esate. Tai gali sukelti nerimą ir sukelti gilesnį emocinį poveikį.
Kai kurie žmonės, patiriantys perdegimą, gali imtis nesveiko pabėgimo elgesio, pvz., persivalgymo ar nesaikingo alkoholio vartojimo, kaip būdą susidoroti.
mentorystės vardai
Perdegimas gali sukelti pesimistinį požiūrį į gyvenimą ir ateitį. Galite jaustis bejėgiai dėl savo dabartinės padėties.
5 būdai, kaip sumažinti stresą ir perdegimą
Praktinių žingsnių radimas gali labai pakeisti tai, kaip valdote stresą ir išvengsite perdegimo. Rūpinimasis savo psichine sveikata yra toks pat svarbus kaip ir fizinė. Jei jaučiatės priblokšti, šiandien pradėkite nuo vieno nedidelio pakeitimo ir palaipsniui didinkite. Kiekvienas žingsnis yra svarbus link sveikesnio, laimingesnio.
1. Reguliariai darykite pertraukėles
Dažnai atsitraukite nuo darbo ar kasdienės rutinos. Tai gali reikšti trumpą pasivaikščiojimą, ramų arbatos puodelį ar tiesiog ramų sėdėjimą kelias minutes. Reguliarios pertraukos padeda išvalyti mintis ir sumažinti stresą.
Išbandykite šį 60 sekundžių perkrovimą su Chibs Okereke, kai jaučiatės nevaldomas.
2. Reguliariai mankštinkitės
Padarykite fizinį aktyvumą savo kasdienybės dalimi. Pratimai išskiria natūralias chemines medžiagas, kurios gali padėti pakelti nuotaiką. Jums nereikia užsiimti intensyviomis treniruotėmis – kasdienis pasivaikščiojimas, joga ar lengvas tempimas gali turėti didelį skirtumą.
Įdiekite sąmoningą vaikščiojimą į savo kasdienę rutiną, kad sumažintumėte stresą ir įtrauktumėte kūną.
3. Valgykite subalansuotą mitybą
Atkreipkite dėmesį į savo mitybą. Valgydami įvairų sveiką maistą, jūsų kūnas suteikia energijos ir maistinių medžiagų, reikalingų stresui įveikti. Į savo racioną įtraukite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų.
Išplėskite savo požiūrį į subalansuotą mitybą sąmoningai valgydami su Dr. Michelle May sąmoningo valgymo meistriškumo kursu.
4. Nustatyti ribas
Žinokite savo ribas ir perteikite jas. Tai gali apimti atsisakymą papildomoms užduotims darbe arba konkretaus laiko nustatymą, kai negalite atsakyti į darbo skambučius ar el. Aiškios ribos gali padėti išvengti pervargimo ir perdegimo.
Sužinokite, kaip nustatyti ribas per šią meditaciją apie pasirengimą kalbėti su prof. Megan Reitz.
5. Praktikuokite meditaciją ir sąmoningumą
Įtraukite meditaciją į savo kasdienį gyvenimą. Meditacija gali padėti nuraminti protą, sumažinti stresą ir pagerinti dėmesį. Tai gali būti taip paprasta, kaip kiekvieną dieną skirti kelias minutes kvėpavimui arba vadovaujamai meditacijai iš išteklių, pvz., mūsų streso meditacijos vadovo.
Sulėtinkite tempą ir jauskitės labiau dalyvaujant šioje 10 minučių kūno skenavimo meditacijoje su Tamara Levitt.
DUK apie stresą ir perdegimą
Kuo perdegimas skiriasi nuo streso?
Perdegimas ir stresas yra susiję, bet ne tas pats. Stresas yra tada, kai jūsų kūnas reaguoja į spaudimą ir poreikius energijos pliūpsniu, greitesniu širdies plakimu ir budrumu. Tačiau perdegimas gali įvykti, kai stresas tęsiasi per ilgai, išeikvodamas jūsų energiją ir motyvaciją. Tai daugiau nei tiesiog išsekimo jausmas – tu jautiesi tuščias, tarsi neturėtum ką duoti. Perdegimas yra dažnesnis, kai jaučiate, kad nekontroliuojate savo situacijos arba nesijaučiate įvertintas. Perdegę galite jaustis atitrūkę nuo savo darbo ar kasdienių užduočių, todėl galite jaustis beviltiški arba neveiksmingi.
gražūs seni pagyrimai
Ar turiu stresą ar perdegimą?
Jei patiriate stresą, vis tiek galite jaustis, kad galite susitvarkyti savo užduotis, net jei patiriate spaudimą. Galite jausti nerimą arba miego sutrikimus, bet vis tiek esate susižadėję ir norite viską atlikti.
Perdegus gali atrodyti, kad nebegalite suspėti. Galite jaustis emociškai išsekęs, atitrūkęs nuo darbo ar gyvenimo ir tarsi jūsų pastangos nebūtų svarbios. Perdegimas yra labiau motyvacijos praradimas ir jausmas, kad tiesiog negalite susitvarkyti su savo įprasta veikla.
Koks skirtumas tarp streso ir perdegimo simptomų?
Pagrindinis streso ir perdegimo simptomų skirtumas yra tai, kaip bendraujate su aplinka. Dėl streso galite jausti spaudimą ar net turėti fizinių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, bet vis tiek esate susijęs su savo užduotimis ir pareigomis. Jūs aktyviai stengiatės, net jei tai sunku.
Perdegimo metu esate linkęs jaustis emociškai atskirtas ir išsekęs. Galite prarasti susidomėjimą savo darbu ar pomėgiais ir jaustis mažiau pajėgūs susitvarkyti su užduotimis. Tai tuštumos ir atsijungimo jausmas, o ne tiesiog perteklinės naštos jausmas.
Kas blogiau: stresas ar perdegimas?
Sunku pasakyti, kuri yra blogesnė, nes abu gali turėti įtakos jūsų sveikatai ir gerovei. Stresas, ypač trumpalaikis, gali būti įprasta gyvenimo dalis ir kartais netgi naudinga. Tačiau kai stresas tampa lėtinis arba nuolatinis, jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir pabloginti jūsų gyvenimo kokybę.
Perdegimas paprastai laikomas sunkesniu, nes jis yra ilgalaikio, neišspręsto streso rezultatas ir gali sukelti gilų emocinį ir fizinį išsekimą. Perdegimas gali turėti įtakos jūsų gebėjimui veikti darbe ir asmeniniame gyvenime, todėl gali prireikti reikšmingesnių pokyčių ar įsikišimo.
Į stresą ir perdegimą reikia žiūrėti rimtai, o jų skirtumų supratimas gali padėti rasti tinkamą būdą juos valdyti.
