Kaip nuraminti nervus: 10 būdų, kaip išlikti ramiems esant spaudimui

Ištirkite, kas nutinka mūsų kūnui, kai nervinamės, ir nusiraminimo naudą. Be to, 10 būdų nuraminti nervus esant spaudimui.

Jausmas nervingas yra natūrali gyvenimo dalis. Tai plazdėjimas pilve prieš didelį susitikimą arba smarkus širdies plakimas prieš kalbant viešai. Nors jausmai gali kelti nerimą, jūsų nervai neturi jūsų užvaldyti. Mokymasis atpažinti fizinius ir psichinius nervingumo aspektus ir kaip į juos reaguoti gali padėti nusiraminti kitą kartą, kai patirs spaudimą.

Kas nutinka, kai nervinamės?

Nervingumas yra daugiau nei tik jausmas. Tai viso kūno patirtis, kuri prasideda mūsų smegenyse ir plinta visame kūne. Kai susiduriame su kažkuo, kas mus nervina, mūsų smegenys signalizuoja kūnui pasiruošti veiksmui. Tai žinoma kaip „kovok arba bėk“ reakcija arba išgyvenimo režimas , kuri yra natūrali reakcija, apsauganti mus nuo pavojų. Kai prasideda kova arba bėk, gali pasireikšti daugybė simptomų.



moteriški vardai su apytiksliai
  • Padidėjęs širdies plakimas: Jūsų širdis pumpuoja greičiau, kad paruoštų jūsų kūną greitai reaguoti.

  • Sunku kvėpuoti: Galite pastebėti, kad jūsų kvėpavimas tampa greitesnis ir lėtesnis.

  • Pykinimo jausmai: Jūsų skrandis staiga pradeda jaustis nesmagiai.



  • Padidėjęs prakaitavimas: Galite prakaituoti daugiau nei įprastai, nes prakaitavimas padeda atvėsinti kūną patiriant stresą.

  • Drebulys ar drebulys: Jūsų rankos ir net kūnas gali pradėti netikėtai drebėti, kai jūsų raumenys tampa pasirengę kovoti ar bėgti.

  • Sausa burna: Jūsų burna gali būti sausesnė nei įprastai, nes dėl streso sumažėja seilių gamyba.



  • Įtempti raumenys: Jūsų raumenys gali jaustis įtempti arba įtempti, nes tai yra jūsų kūno, besiruošiančio kovai arba bėk, reakcija.

Suprasti atsako „sklėk arba kovok“ simptomus ir fizinis streso poveikis gali padėti atpažinti, kada jautiesi nervingas, ir imtis veiksmų nusiraminti. Patirti tokius pojūčius yra visiškai normalu, nes tai yra jūsų kūno būdas padėti jums susidoroti su sudėtinga situacija.

Nusiraminimo nauda

Ne visada lengva nusiraminti, bet tikrai verta pastangų! Kai jūsų nervų sistema yra subalansuota, tai teigiamai veikia jūsų bendrą gyvenimo kokybę.

1. Pagerėjusi emocinė sveikata

Sureguliuota nervų sistema gali pagerinti emocinį stabilumą. Tai reiškia mažiau nuotaikos svyravimų, mažesnį nerimo jausmą ir didesnį bendros laimės jausmą. Esate geriau pasirengę susidoroti su gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais, kai jūsų nervų sistema nėra nuolat budri.

2. Sustiprinta smegenų funkcija

Rami nervų sistema leidžia jūsų smegenims veikti geriausiai. Kai patiriate mažiau streso, aiškiau mąstote, pagerėja atmintis ir geresni sprendimų priėmimo įgūdžiai.

3. Padidėjęs dėmesys

Turėdami reguliuojamą nervų sistemą, greičiausiai galėsite lengviau susikaupti ir susikaupti. Gebėjimas susikaupti gali būti ypač naudingas darbe ar mokykloje, kur dažnai reikia nuolatinio dėmesio.

4. Padidėjęs našumas darbe ir namuose

Kai jūsų nervų sistema yra subalansuota, labiau tikėtina, kad atliksite savo užduotis produktyviai ir efektyviai. Tai ne tik darbas. Tai taip pat reiškia, kad daugiau dalyvaujate ir dalyvaujate asmeninėje bei šeimos veikloje.

5. Sumažėjusi rizika susirgti tam tikromis ligomis

Lėtinis stresas ir nervų sistemos reguliavimo sutrikimai gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų. Išlaikydami ramią nervų sistemą, padedate sumažinti riziką su stresu susijusios sąlygos kaip širdies liga ir aukštas kraujospūdis.

6. Ramesnis miegas

Miego kokybė dažnai pagerėja dėl reguliuojamos nervų sistemos. Jums bus lengviau užmigti, užmigti ir pabusti žvaliai. Geras miegas yra labai svarbus fizinei sveikatai, nuotaikos reguliavimui ir pažinimo funkcijoms.

fred flintstone pop funko

7. Sveikas kraujospūdžio lygis

Stresas gali sukelti kraujospūdžio šuolius. Rami nervų sistema padeda palaikyti sveiką kraujospūdį, kuris yra gyvybiškai svarbus širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Kaip išlikti ramiam esant spaudimui: trumpas vadovas

Susidūrimas su aukšto slėgio situacijomis yra įprasta gyvenimo dalis. Tačiau suradę jums tinkamų nusiraminimo technikų ir reguliariai juos praktikuodami galite išmokti lengvai ir užtikrintai valdyti spaudimą.

  1. Sutikite, kad nervingumas yra normalus

  2. Pasiruoškite iš anksto, kad žymiai sumažintumėte nervingumą

  3. Naudokite teigiamus teiginius, kad paskatintumėte save

  4. Prieš svarbius įvykius venkite žinomų streso veiksnių

  5. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą, kad sureguliuotumėte nervų sistemą

  6. Būkite šalia ir susikoncentruokite į tai, ką darote šiuo metu

  7. Apribokite kofeino vartojimą, kad išvengtumėte padidėjusio nerimo

  8. Praktikuokite sąmoningumą, kad nuramintumėte savo protą

  9. Įsivaizduokite sėkmę, kad padidintumėte savo pasitikėjimą

  10. Kreipkitės pagalbos, kad sumažintumėte savo emocinį krūvį

Kaip nusiraminti: 10 nusiraminimo technikų

Sureguliuoti nervų sistemą ir įgyti ramybės jausmą galima taikant tinkamus metodus. Šie metodai yra paprasti, tačiau veiksmingi, todėl juos galite lengvai įtraukti į savo kasdienybę.

1. Kvėpuokite su ketinimu

Sąmoningas kvėpavimo pratimai yra veiksmingas ir greitas būdas nuraminti protą. Idėja yra sutelkti visą dėmesį į kvėpavimą. Lėtai, giliai įkvėpkite, įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per burną. Sekite kiekvieno įkvėpimo pojūčius ir grįžkite prie jų kiekvieną kartą, kai mintyse klaidžioja. Jei jums reikia daugiau struktūros, išbandykite 4–7–8 kvėpavimo techniką. Įkvėpkite keturias sekundes, sulaikykite kvėpavimą septynias sekundes ir lėtai iškvėpkite aštuonias sekundes. Pakartokite šį ciklą keturis kartus. Ši paprasta praktika gali padėti sumažinti stresą ir nuraminti protą.

Jei norite šiek tiek daugiau patarimų, išbandykite greitą meditaciją „Kvėpuokite savęs augimui žemyn“.

2. Išsiskirkite su dabartine rutina

Net penkių minučių pertrauka gali turėti įtakos. Nustatykite laikmatį kiekvienai valandai, kad primintų jums atsistoti, pasitempti ar tiesiog atsitraukti nuo darbo vietos ir trumpam pasivaikščioti.

Jei sunku rasti ramią poilsio vietą, užmerkite akis ir įsivaizduokite ramią sceną. Tai gali būti ramus paplūdimys arba ramus miškas. Sutelkite dėmesį į detales, pavyzdžiui, bangų garsą ar lapų ošimą. Vizualizacija gali perkelti jūsų mintis į atkūrimo vietą.

senovės pagyrimai

Naršykite mūsų „Quick Breaks“ meditacijų kolekciją ir išbandykite savo pertraukas visą dieną.

3. Išjunkite įrenginius, išeikite į lauką ir prijunkite prie gamtos

Nesvarbu, ar tai pasivaikščiojimas parke, ar tiesiog sėdėjimas kieme, buvimas lauke gali turėti raminančią įtaką jūsų nervų sistemai. Stenkitės, kad tai būtų įprasta jūsų kasdienybės dalis.

4. Nukratykite

Judinkite savo kūną taip dažnai, kaip galite. Tokios veiklos kaip vaikščiojimas, joga ar tempimas gali padėti sumažinti įtampą kūne ir paskatinti atsipalaiduoti. Pradėkite dieną nuo paprastos 10 minučių jogos pratimų arba pasitempkite prieš miegą, kad atsipalaiduotumėte.

Jei trūksta laiko arba reikia skubios pagalbos, tiesiog papurtykite galūnes. Atsistokite ir švelniai purtykite kiekvieną galūnę 30 sekundžių. Pradėkite nuo rankų, tada kojų ir galiausiai išpurtykite visą kūną.

Leiskite Jay Shetty trumpai papurtyti savo įtampą, kad nuramintumėte nervų sistemą.

5. Sugrąžinkite miego laiką

Geras miegas yra labai svarbus norint valdyti stresą. Jei to negaunate, apsvarstykite a trumpa diena papildomai pailsėti. Ilgainiui stenkitės padidinti savo kokybiško miego laiką. Tai galite padaryti sukurdami a rutina prieš miegą kuris skatina atsipalaiduoti, pavyzdžiui, skaitymas ar klausymasis švelnios muzikos ir siekiantis eiti miegoti ir keltis kiekvieną dieną tuo pačiu metu.

Mėgaukitės šia „Naptime Sleep Story“ istorija, kuri padės užmigti, o paskui pažadins energijos, kad galėtumėte įveikti likusią dienos dalį.

6. Atsisveikink su kava

Sumažinkite stimuliatorių, tokių kaip kofeinas, vartojimą, nes tai gali padidinti nerimo jausmą ir sutrikdyti nervų sistemos pusiausvyrą . Visą dieną palaipsniui mažinkite arba pakeiskite kavos ar saldžių gėrimų kiekį žolelių arbatomis ar vandeniu.

7. Susikurkite kasdienę atsipalaidavimo rutiną

Kiekvieną dieną skirkite laiko poilsiui. Tai gali būti knygos skaitymas, raminančios muzikos klausymas arba meditacijos praktika.

Greitas būdas atsipalaiduoti yra progresuojantis raumenų atpalaidavimas. Pradėkite nuo kojų pirštų ir kilkite aukštyn, įtempdami ir atpalaiduodami kiekvieną raumenų grupę. Ši technika padeda išlaisvinti fizinę įtampą ir nuraminti nervų sistemą.

Pridėkite kasdienį judėjimą prie savo rutinos. Šios trumpos sąmoningo judesio praktikos padeda atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

8. Susisiekite su draugu

Praleiskite laiką su draugais ir šeima. Teigiamas socialinis bendravimas ir turėjimas su kuo pasikalbėti (ir klausytis) gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Suplanuokite reguliarius skambučius ar susitikimus su draugais ar šeimos nariais, net jei tai tik greitas pokalbis, kad galėtumėte pasidalinti savo diena.

Sužinokite, kaip galite geriau bendrauti su draugais ir artimaisiais, skiltyje „Kaip tikrai klausytis su Kate Murphy“.

9. Jauskitės

Mėgaukitės šilta vonia, išgerkite puodelį žolelių arbatos arba naudokite šildymo pagalvėlę. Šilta temperatūra gali džiuginti ir padėti atpalaiduoti nervų sistemą . Laikykite žolelių arbatas prie savo stalo arba namuose, kad, kai jaučiatės įsitempę, galėtumėte išsivirti puodelį arbatos, kad palengvėtų.

10. Praktikuokite dėkingumą

Kiekvieną dieną skirkite laiko pagalvoti apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Dėkingumas gali nukreipti jūsų dėmesį nuo stresinių veiksnių į teigiamus jūsų gyvenimo aspektus. Laikykite dėkingumo žurnalą ir kiekvieną dieną užsirašykite tris dalykus, už kuriuos esate dėkingas.

Sužinokite, kaip susikurti savo dėkingumo praktiką serijos metu.

DUK, kaip nuraminti nervus

Kaip greitai nuraminti nervus?

Norėdami greitai nuraminti nervus, pabandykite gilaus kvėpavimo pratimai . Sutelkite dėmesį į lėtą, gilų kvėpavimą, kuris gali padėti sumažinti širdies susitraukimų dažnį ir sumažinti stresą. Kitas greitas būdas yra užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščioti ar tempti, kuri gali padėti sumažinti įtampą jūsų kūne. Taip pat gali būti efektyvu klausytis raminančios muzikos ar trumpos meditacijos. Šie metodai yra paprasti, tačiau galingi, greitai nuramina jūsų nervus.

funko pop baymax

Kaip valdote nervingumą?

Nervingumo valdymas apima įvairių metodų išbandymą ir įsipareigojimą keisti gyvenimo būdą. Reguliarus atsipalaidavimo metodų, tokių kaip gilus kvėpavimas, dėmesingumas ir meditacija, praktika gali padėti valdyti streso lygį. Fiziniai pratimai taip pat yra naudingi. Tai padeda reguliuoti mūsų streso hormonus, nes pirmiausia „sudegina“ adrenaliną ir kortizolį, o tai sumažina nerimą. Įsitikinkite, kad pakankamai miegate – gerai pailsėjęs protas yra geriau pasirengęs susidoroti su stresu. Be to, sveikos mitybos palaikymas ir hidratacijos laikymasis gali teigiamai paveikti jūsų nervų sistemą. Jei nervingumas išlieka, apsvarstykite galimybę pasikalbėti su specialistu, kad gautumėte pritaikytų patarimų.

Kaip nuraminti sutrikusią nervų sistemą?

Nereguliuojamos nervų sistemos savaiminis augimas apima atsipalaidavimo metodų įtraukimą į savo kasdienybę. Tai gali apimti tokias praktikas kaip joga , meditacija ar sąmoningas kvėpavimas. Taip pat naudinga sukurti ramią aplinką, galbūt su švelniu apšvietimu ar raminančia muzika. Nuoseklumas yra labai svarbus, todėl stenkitės, kad ši praktika taptų įprasta savo gyvenimo dalimi.

Ką daryti, kai nervų sistema yra perkrauta?

Kai jūsų nervų sistema jaučiasi perkrauta, labai svarbu žengti žingsnį atgal ir padaryti sau pertrauką. Tai gali reikšti trumpą pasivaikščiojimą, pomėgį ar tiesiog ramų sėdėjimą keletą akimirkų. Taip pat svarbu pažvelgti į savo gyvenimo būdą ir išsiaiškinti, ar yra kokių nors stresinių veiksnių, kuriuos galite sumažinti ar veiksmingiau valdyti. Tinkamas miegas, subalansuota mityba ir hidratacija taip pat vaidina svarbų vaidmenį valdant perkrautą nervų sistemą.