Stresas vs nerimas. Jie jaučiasi panašūs, bet koks skirtumas? Ištirkite streso ir nerimo simptomus, taip pat sužinokite veiksmingų, praktinių patarimų, kaip juos valdyti.
Stresas ir nerimas. Jie panašūs, bet ir skirtingi. Tiek stresas, tiek nerimas gali sukelti panašius fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas ar greitas kvėpavimas, todėl juos lengva supainioti. Tačiau svarbu suprasti skirtumus, kad žinotumėte ne tik su kuo susiduriate, bet ir veiksmingesnį būdą. Taigi, kuo iš tikrųjų skiriasi stresas ir nerimas? Pasinerkime.
Stresas vs nerimas
Žinote, kai ruošiatės dideliam pristatymui ar laikotės griežto termino ir jaučiate didėjančią įtampą ir (arba) spaudimą? Tai stresas. Tai reakcija į konkretų įvykį ar situaciją. Stresas paprastai išnyksta pasibaigus įvykiui arba išsprendus problemą.
Kita vertus, nerimas yra šiek tiek kitoks. Tai tarsi nuolatinis nerimo jausmas, kuris išlieka net tada, kai nėra konkretaus stresoriaus. Tai per daug nerimauja dėl to, kas gali nutikti ateityje, o ne reaguoti į tai, kas vyksta dabar.
Taigi pagrindinis skirtumas yra tas, kad stresas yra susietas su konkrečiu įvykiu, o nerimas dažnai išlieka net tada, kai įvykis, kurį sukėlė įvykis, pasibaigia.
Kartkartėmis patiriamas stresas ir nerimas yra įprasta žmogaus patirties dalis. Svarbiausia yra atpažinti ir imtis veiksmų, kaip valdyti šiuos jausmus, būdami sąmoningi, giliai kvėpuodami ar net skirdami laiko sau. Visi turime savo metodus, o tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam, todėl svarbu rasti tai, kas jums geriausia.
Tikėkite ar ne, stresas ir nerimas ne visi blogi . Tiesą sakant, jie gali turėti savo privalumų.
Korėjos moteriški vardaiStresas gali būti motyvatorius, verčiantis laikytis terminų, pateikti pristatymą ar susidoroti su iššūkiais. Stresas rodo, kad rizikuojame kažkuo svarbaus ir gali padėti mums pasirodyti kuo geriau.
Panašiai nerimas gali sustiprinti mūsų pojūčius ir sukurti daugiau budrumo, paruošdamas mus galimoms grėsmėms. Tai gali padaryti mus atsargesnius, padėti išvengti žalingų situacijų. Taigi, nors per didelis stresas ar nerimas gali būti žalingi, saikingai jie gali turėti lemiamą vaidmenį mūsų išlikimui ir sėkmei.
Kaip jaučiasi stresas ir nerimas?
Gyvenimas kartais gali būti sūkurys. Per visą tą užimtumą ne visada lengva nustatyti, kaip jaučiamės. Ar patiriame stresą? Nerimaujate? Abu? Nei vienas? Kad padėtume mums įveikti tą painiavą, apibūdinkime tipinius simptomus, kuriuos galite patirti dėl streso ir nerimo.
Stresas gali priversti jus jaustis:
Irzlus ar piktas
Apskritai nelaimingas
Priblokštas gyvenimo
Vienišas ar izoliuotas
pykino
Galvos svaigimas ar svaigulys
Tuo tarpu nerimas dažnai gali pasireikšti kaip:
Nuolatinis nerimo ar baimės jausmas
Prakaitavimas net tada, kai nėra karšta
Jaučiasi nervingas arba nervingas
Raumenų įtempimas arba įtempimas
Neramumo jausmas arba „ant krašto“
Rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas
Amerikos berniukų vardai
Sunku susikaupti arba „smegenų rūko“ jausmas
Jei pastebite, kad stresas ar nerimas tampa nuolatine jūsų gyvenimo dalimi ir tai pradeda trukdyti jūsų kasdieninei veiklai ar sukelti nerimą, laikas ieškoti pagalbos. Mes visi retkarčiais jaučiame įtampą ar nerimą, bet kai pradeda atrodyti, kad atsiduriate emocijų kalnelyje, kuris niekada nesiliauja, arba nuolat nerimaujate ar esate ant slenksčio, tai yra ženklas, kad jums gali prireikti paramos. Pokalbis su gydytoju, patikimu draugu ar šeimos nariu gali būti geras pirmasis žingsnis.
Pagrindiniai skirtumai tarp streso ir nerimo
Dabar, kai apibūdinome, kaip gali jaustis stresas ir nerimas, galite pagalvoti: „jie atrodo gana panašūs“. Ir tu teisus, jie gali būti. Tačiau, kaip ir du broliai ir seserys, stresas ir nerimas yra panašūs, bet skirtingi. Štai kaip:
1. Streso ir nerimo trukmė skiriasi
Kaip staigi audra, stresas paprastai praeina, kai išsprendžiama problema ar situacija. Debesys išsisklaido, lietus liaujasi ir viskas grįžta į įprastas vėžes. Tačiau nerimas yra labiau panašus į nuolatinį šlapdribą, kuris dažnai tęsiasi net ir išnykus pirminiam streso veiksniui. Būtent ši išliekanti savybė atskiria nerimą nuo streso.
2. Streso ir nerimo priežastys skiriasi
Stresas turi aiškesnį priežasties ir pasekmės ryšį. Paprastai tai yra reakcija į konkretų iššūkį ar problemą, pavyzdžiui, artėjantį darbo terminą, šeimos nesutarimą ar netikėtas išlaidas. Tačiau nerimas gali būti šiek tiek labiau nepagaunamas. Tam nebūtinai reikalingas aiškus veiksnys ir jis gali kilti iš nerimo ar baimės dėl būsimų įvykių, kartais net tada, kai nėra realaus pagrindo šiems rūpesčiams.
3. Skiriasi streso ir nerimo intensyvumas
Tiek stresas, tiek nerimas gali būti nuo lengvo iki sunkaus. Tačiau nerimas dažnai būna intensyvesnis ir sukelia didesnį nerimo lygį. Tai gali labiau sekinti, trukdyti kasdienei veiklai ir apsunkinti normalią veiklą.
4. Su stresu ir nerimu susiję pažinimo modeliai skiriasi
Kalbant apie tai, kaip jie veikia mūsų mintis, stresas dažniausiai sukasi apie susirūpinimą dėl užduočių, kurias reikia atlikti, ar problemų, kurias reikia išspręsti. Priešingai, nerimas dažnai apima platesnį rūpesčių spektrą. Tai daugiau apie baimę dėl to, kas gali nutikti – galimų klaidų, galimų problemų, įsivaizduojamų nelaimių.
Suprasdami šiuos skirtumus, galėsite geriau valdyti šias patirtis. Tai leidžia atpažinti, ar susiduriate su streso atsaku į konkrečią situaciją, ar kovojate su nuolatiniu nerimo pobūdžiu.
Ar stresas sukelia nerimą? O gal nerimas sukelia stresą?
Stresas, ypač stiprus ar užsitęsęs stresas, kartais gali tapti nerimo priežastimi. Kai ilgą laiką susiduriate su dideliu streso lygiu, jūsų mintys gali pradėti šokinėti į ateitį, nerimauti dėl to, kas gali nutikti toliau. Nesuprasdami, esate pakliuvęs į „kas būtų, jei būtų“ ir blogiausio atvejo scenarijų ciklą. Taigi taip, kai kuriais atvejais stresas gali sukelti nerimą.
Bet kaip yra atvirkščiai? Ar nerimas gali sukelti stresą? Tam tikrais būdais tai gali. Jei nuolat jaučiate nerimą, nerimaujate dėl galimų problemų ar neigiamų pasekmių, tai gali sukelti vidinę streso būseną. Galite jaustis priblokšti savo rūpesčių ir taip prasidės uždaro ciklo streso ciklas. Tada atsiranda įprasti kasdieniai susierzinimai, pavyzdžiui, eismas ar niūrios tekstinės žinutės, kurios kartu su nerimu gali sukelti streso lygį.
Tačiau taip yra ne visiems. Kai kurie žmonės stresą ir nerimą patiria atskirai, o kitiems jie gali būti susipynę. Svarbu per daug nesikoncentruoti į tai, ar vienas sukelia kitą, bet suprasti, kad abu yra natūrali gyvenimo dalis.
prabangių parduotuvių pavadinimai
Tačiau, jei pastebėjote, kad prarandate miegą, pasikeitė jūsų apetitas, jaučiatės užsitraukę arba tiesiog nesimėgaujate tuo, kuo anksčiau, tai rodo, kad laikas kreiptis į profesionalą. Atminkite, kad terapeutai ir konsultantai yra apmokyti padėti jums suprasti ir valdyti šiuos jausmus. Kiekvienas, įskaitant jus, nusipelno jaustis gerai ir gyventi visavertį gyvenimą.
Atminkite, kad tikslas nėra visiškai pašalinti stresą ar nerimą, bet sukurti strategijas, kaip juos veiksmingai valdyti.
Kaip sąmoningumas padeda sumažinti stresą ir nerimą
Čia įsimenamas sąmoningumas. Paprasčiau tariant, sąmoningumas – tai dėmesio dabarties akimirka nesmerkiant. Tai tarsi protinės pauzės mygtukas, leidžiantis atsitraukti, atsikvėpti ir į stresą bei nerimą reaguoti naudingesniu, prisitaikančiu būdu.
Praktikuoti sąmoningumą yra paprasčiau, nei manote.
Pradėkite sulėtindami greitį: Nesvarbu, ar tai rytinė kava, ar pasivaikščiojimas po kvartalą, sulėtinkite greitį ir mėgaukitės patirtimi. Pastebėkite aplink jus esančius vaizdus, garsus, kvapus ir pojūčius. Puiki vieta pradėti yra daktaras Vivekas Murthy.
Praktikuokite sąmoningą kvėpavimą: Sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą. Atkreipkite dėmesį, kaip jis teka ir išeina. Jei jūsų mintys klaidžioja, švelniai sugrąžinkite jį į kvėpavimą. Tai paprasta, bet galinga praktika. Jei norite patarimų, išbandykite „Kvėpavimo kambarį“ su prof. Megan Reitz.
Priėmimas: Sąmoningumas – tai ne minčių ar emocijų blokavimas, o jų priėmimas be sprendimo. Pastebėkite savo mintis ir jausmus, pripažinkite juos ir tada.
Sąmoningumo įtraukimas į savo kasdienį gyvenimą gali padėti valdyti stresą ir nerimą. Tai ne stebuklingas sprendimas, o įrankis – vienas iš daugelio psichinės gerovės priemonių rinkinyje. Esame pasiryžę padėti jums sukurti šią įrankių rinkinį, teikdami išteklius, pvz., vadovaujamas meditacijas, kvėpavimo pratimus ir sąmoningumo praktiką, kad padėtų jums įveikti gyvenimo pakilimus ir nuosmukius.
Štai keletas mūsų mėgstamiausių streso ir nerimo malšintojų:
Įveik stresą ir nerimą su daktare Julie Smith
„Walk Away Stres“ su daktaru Ericu Lopezu, Ph.D
Bibliniai mergaičių vardai
Mindfulness pradedantiesiems su Jeffu Warrenu
Nerimo paleidimas su Elisha Goldstein
Atsipalaiduokite į miegą su Chibs Okereke
Į jūsų klausimus apie stresą ir nerimą atsakyta
Kas pirmiau, stresas ar nerimas?
Kiekvienam ji skiriasi. Kai kurie žmonės pirmiausia gali patirti stresą, kuris vėliau gali sukelti nerimą. Kitiems nerimas gali būti nuolatinis buvimas, sukeliantis stresą.
Kaip stresas virsta nerimu?
Kai stresas tampa lėtinis ar intensyvus, jis kartais gali sukelti nerimą. Paprastai tai atsitinka, kai protas yra labai budrus dėl būsimų streso veiksnių, sukurdamas nerimo ir baimės ciklą.
Ar galima nerimauti be streso?
Taip, tai įmanoma. Nerimas gali atsirasti be konkretaus stresoriaus, dažnai susijęs su bendru nerimo ar baimės jausmu dėl galimų būsimų įvykių.
Kokie yra 5 emociniai streso požymiai?
Emociniai streso požymiai gali būti jausmai:
Irzlus
Priblokštas
Nerimastingas
Nelaimingas ir/ar
Izoliuotas
